„Manau, kad „Rail Baltica“ bus labai sėkminga, jei greitis sieks 240 kilometrų per valandą“, - BNS Rygoje sakė Ph.Citroenas.
Anot jo, nors Baltijos šalyse nėra tradicijos į kitas šalis keliauti traukiniais, geležinkelių kompanijos turi galimybę pritraukti klientų ir taip konkuruoti su pigių skrydžių bendrovėmis.
„Kai pasiūlai reguliarias keliones, komfortą ir patikimumą, gali tam tikra prasme konkuruoti su tuo, kad kai skrendi iš oro uosto, valandą ar net daugiau prieš skrydį turi atvykti dėl patikrinimo, tuomet turi laukti lėktuvo. (...) Reikia pasiekti šiuos tikslus: greitį, patikimumą, komfortą, reguliarumą. Kitu atveju jūs neturėsite keleivių savo traukiniuose“, - tikino „Unife“ vadovas.
„Rail Baltica“ kaštų ir naudos analizės atnaujinimą atlikusios „Ernst & Young Baltic“ partneris Nauris Kalva teigia, kad nutiesus naują vėžę, Baltijos šalyse išaugs traukinių keleivių skaičius.
Skaičiuojama, kad 2030 metais, esant blogiausiam scenarijui, jis pasieks 3,9 mln., geriausiam - 5,8 mln. keleivių, o 2055 metais - atitinkamai 4,7 mln. ir 7,1 mln.
B.Rubesa nesureikšmina neigiamo požiūrio į „Rail Baltica“ Estijoje
Europinės vėžės geležinkelio projektą „Rail Baltica“ įgyvendinančios bendrovės „RB Rail“ valdybos pirmininkė Baiba Rubesa nesureikšmina neigiamo visuomenės požiūrio į projektą Estijoje. Pasak jos, visuomenė turi teisę kelti klausimus, o „RB Rail“ sieks į juos atsakyti. B.Rubesa teigia, kad dešimtmetį truksiančiame projekte kurioje nors iš valstybių nuolat kils sunkumų, su kuriais įmonė ir vyriausybės turės susitvarkyti.
„Visuomenės nuomonė visose trijose šalyse yra besikeičianti ir Estijoje ji jau daug mėnesių yra labai kritiška. Svarbu pažymėti, kad vyriausybė palaiko projektą ir supranta jo svarbą. Mes taip pat bendraujame su visuomene jai rūpimais klausimais. Manau, kad viso projekto metu visad kas nors vyks kurioje nors iš valstybių, tad problemas reikės spręsti ir judėti toliau“, - BNS Rygoje sakė B.Rubesa.
Kitą savaitę kartu su „Rail Baltica“ kaštų-naudos analizę parengusios „Ernst & Young Baltic“ atstovais ji ketina vykti į Estiją, kur diskutuos su visuomene.
„Manau, kad mūsų kaštų-naudos analizė bent jau suteikia stiprią indikaciją, kad projektas yra teigiamas ir kitą savaitę mes tiesiogiai - „Ernst & Young“ ir aš - vyksime į Taliną, Tartu kalbėtis su projekto opozicija“, - tikino B.Rubesa.
Estijos visuomeninės organizacijos protestuoja prieš „Rail Baltica“ vėžę - jos piktinasi, kad nėra atskleidžiama visa informacija. Projektui priešinamasi ir dėl to, kad jis, anot gamtosaugos aktyvistų, gali pakenkti gyvūnų migracijai, mat geležinkelis taps kliūtimi jiems judėti.
