„Rail Baltica 2“ su nebaigta vėže

Taline pristačius europinės vėžės „Rail Baltica 2“ galimybių studiją, Baltijos šalys svarstys įkurti bendrą įmonę projektui įgyvendinti. Nors pirmojo projekto „Rail Baltica“ darbai stringa, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius įsitikinęs, kad pradėti naująjį projektą realu jau artimiausiu finansiniu 2014–2020 metų laikotarpiu. Juolab kad naujoji ES finansinė perspektyva numato skirti lėšų naujai europinei geležinkelio vėžei tiesti. Tiesa, vien Lietuvoje „Rail Baltica 2“ atsieitų gerokai per 4 mlrd. litų. „Susisiekimo ministerijos atašė komandiruotėje Briuselyje siunčia signalus, kad šiam projektui bus skiriama pinigų“, – teigia R. Sinkevičius. Ministras įsitikinęs, kad lėšos „Rail Baltica“ darbams nenuėjo veltui, o neįgyvendintą liniją bus galima išnaudoti nutiesus naująją geležinkelio vėžę, kaip „Rail Balticos 2“ atšaką. „Turėsime galimybę perkrauti krovinius, atvažiuojančius iš rusiškos vėžės į europinę, turėsime logistikos terminalą Palemone, galėsime padirbėti ir šitaip formuosis krovinių srautas“, – aiškina susisiekimo ministras. „Rail Baltica“ projekto direkcijos vyriausiasis specialistas Saulius Poškus sako, kad abu projektai nesikerta ir papildo vienas kitą. ES transporto kelių perspektyvoje numatoma sistema, kurioje – pagrindinis Azijos–Baltijos koridorius, prasidedantis Helsinkyje ir besitęsiantis iki pat Adrijos jūros, o į jį įsilieja ir „Rail Baltica“ vėžė. „Vėžė nuo Lenkijos iki Kauno, kurią įgyvendiname dabar, taptų jungiamąja transeuropinio tinklo dalimi. Koncepcija – kad pagrindinis koridorius turi būti apraizgytas jungiamaisiais tinklais, kurie padėtų regionų, logistikos plėtrai“ , – aiškina S. Poškus. Susitikęs su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) „ICC Lietuva“ atstovais, ministras R. Sinkevičius tikino, kad Lietuvos ministerijose lankosi Kinijos verslininkų delegacijos, siūlančios palankias darbų vykdymo ir kreditavimo sąlygas projektui „Rail Baltica“. Tačiau „Rail Baltica“ atstovas S. Poškus tikina apie Kinijos verslininkus, siūlančius tiesti vėžę, girdėjęs tik iš žiniasklaidos. „ Manau, kad kinų verslininkus labiausiai domintų dalyvavimas atviruose konkursuose, kurie skelbiami rangos darbams, logistikos ir terminalų plėtrai“, – svarsto jis. Susisiekimo ministras teigia galintis išskirti ne vieną sritį, pradedant verslu, baigiant saugumu, kuriai naujoji vėžė turėtų būti naudinga. „Čia atsiranda ir nacionalinis, ir paslaugų eksporto interesas. Esant infrastruktūrai, visada galima iš to turėti naudos“, – dėsto susisiekimo ministras. S. Poškus primena, kad europinėmis lėšomis finansuojami projektai yra strateginiai geopolitiniai, todėl nekalba apie tiesioginę naudą. Anot jo, įgyvendinus pirmąjį „Rail Baltica“ projektą visame ruože atsirastų platūs ir siauri geležinkeliai, todėl bet kurioje jo vietoje būtų galima steigi logistikos centrus, pritraukiant investicijas ir kuriant darbo vietas. „Jei tai būtų finansiškai atsiperkantis projektas, ES tikrai jo nefinansuotų. Bet ekonominė socialinė nauda būtų neabejotina, – teigia „Rail Baltica“ direkcijos atstovas. – Dabar Baltijos šalių geležinkelių sistema atskirta nuo likusių ES tinklų. Vėžė juos susietų, paskatintų keliauti ir žmones.“ Pašnekovas primena dar 2011 metų Baltijos valstybių premjerų susitikimą, kai jie pritarė kompanijos „Aecom“ galimybių studijai ir pažymėjo, kad projektas gali būti svarstomas, jei finansuojama ne mažiau kaip 85 proc. jo vertės. Tačiau, pašnekovo teigimu, dar anksti daryti išvadas, ar Baltijos šalys imsis kurti bendrą įmonę „Rail Baltica 2“ projektui įgyvendinti. „Reikia gerai išnagrinėti teisinius klausimus. Negaliu sakyti, kad kelia abejones, bet dar nesibaigė studijos išvadų ir pasiūlymų nagrinėjimas, kiekviena šalis turi skirtingų niuansų dėl nuosavybės, infrastruktūros. Lietuvoje, pavyzdžiui, ji išimtine teise priklauso valstybei“, – aiškina „Rail Baltica vyriausiasis specialistas Saulius Poškus