Jeigu į branduolinę energetiką investuoja milijardierius Billas Gatesas, kodėl Lietuva turėtų šią technologiją laikyti atsilikusia, sako Rimantas Vaitkus, Visagino atominės elektrinės generalinis direktorius.
Jo įsitikinimu, branduolinė energetika nenužudys „žaliosios“ energijos, o kaip tik leis ją efektyviau plėtoti.
Seimo opozicijos iniciatyva ketinama leisti tautai apsispręsti dėl naujos atominės elektrinės. Ar gali atsitikti, kad Černobylio atgarsius patyrusiai visuomenei, sakykime, vėjo energetika pasirodytų patrauklesnė?
Pasaulyje, be Černobylio, įvyko dar dvi didelės avarijos. Deja, žmogus mokosi būtent iš klaidų.
Mums patogu kalbėti, kai kas dieną veikia šakutės lizdai ir tai suprantame bemaž kaip savo konstitucinę teisę. Kad šią teisę turėtume, valstybė turi užsitikrinti bazinį elektros generavimą. Vadinasi, turime ją gaminti patys, ir pakankamai pigiai. Manau, šį šimtmetį branduolinei energetikai atitinkamo masto alternatyvų nėra ir nebus.
Atsiminkime, kad pirmieji automobiliai atrodė baisus kvailių prasimanymas, nes važiavo greičiau už arklį, tad suprantu ir žmonių baimę dėl branduolinės energijos. Kad ir kaip būtų, lietuvių tautos palaikymas iki šiol buvo beprecedentis visame pasaulyje. Vis dėlto kai artėjame prie konkrečių įvykių, kyla ir daugiau klausimų.
Kalbėdami apie branduolinę energetiką laiką matuojame ne dešimtimis metų, o šimtmečiais. Tačiau ekonomistė Indrė Kleinaitė atkreipė dėmesį, kad šiandien kitos technologijos plėtojamos labai sparčiai.
Atominė elektrinė – klasikinis įrenginys. Daugmaž toks pat kaip klasikinė garo turbina, tik pakura yra branduolinė. B. Gatesas, vienas toliausiai į priekį žiūrinčių žmonių pasaulyje, asmeniškai investuoja į branduolinę energetiką ir pats geresnės alternatyvos nemato. Kodėl jis turėtų dėti pinigus į pasenusią technologiją?
Tuomet kaip Lietuvoje seksis alternatyviems energijos šaltiniams, jeigu atominė energija bus pigesnė?
Naujojoje energetikos strategijoje numatyta iš vėjo energijos išgauti apie 500 MW elektros, ir atominė elektra jai nesudarys konkurencijos, mat kai turėsime pagrindinį elektros kiekį, rinkoje galės išsitekti ir kitos rūšys, kurios kartu „pasidalys“ tarifo dydį. Įsivaizduokime sumuštinį: kai turėsime duonos, ant jos galėsime laisvai tepti sviestą, dėti dešrą, sūrį ir salotas.
Juk kiekviena atsinaujinanti rūšis kainuoja mažiausiai du kartus daugiau nei elektros kaina rinkoje, dabar sudaranti 17–18 ct/kWh. Nebent vanduo pigesnis, bet mes jo tiek neturime, kiek norvegai ar latviai.
Vis dėlto jeigu vėjas pagamina elektrą už 30 ct/kWh, o naujosios elektrinės produkcija tikriausiai kainuos ir 25 ct/kWh – ar didelis čia skirtumas?
Tokia AE elektros kaina bus pirmuosius 8 metus, sunkiausiu metu, kai reikės grąžinti paskolą ir palūkanas. Po 20 metų apskritai mums liks tik gamybos sąnaudos, dabar sudarančios apie 10 ct/kWh.
Nedažnai girdimas signataras Algimantas Sėjūnas dėl Visagino AE parlamentui pateikė memorandumą ir garsiai pareiškė, kad ši elektrinė kelia grėsmę tautos egzistencijai.
Jis pagal profesiją yra mano kolega fizikas, todėl bent technologiniu požiūriu galėtų negąsdinti žmonių, o įvardijama grėsmė amžiams likti buvusios Sovietų Sąjungos energetiniame glėbyje neatlaiko elementarios kritikos.
Signataras „Hitachi“ technologiją dar vadina atsilikusia ir vaizdingai prognozuoja, kad su jos griozdišku monstru liksime visą XXI amžių. Skamba ne tik vaizdingai, bet ir racionaliai, ypač matant, kad sunkiai susitvarkome su Ignalinos AE kuro tvarkymu ir šiuose darbuose negalime pasitikėti partneriais.
Per šimtą metų ir garo katilai ne per daugiausia pasikeitė. Štai ir malūnas su vėjo jėgaine yra tas pats, tik pirmasis malė miltus, o dabartinis suka generatorių. Ateityje saulės energija bus tokia pigi, kad atrodys juokinga, kodėl mes šiandien į jos technologiją investuojame tokius didelius pinigus.
Viskas keičiasi ir visos dabartinės technologijos 2040 metais atrodys pasenusios. Bet ar mes turėtume nieko nedarydami laukti iki 2040-ųjų?..
I. Kleinaitė, dar mano, kad Visagino projektą palaiko nebent ištikimiausieji konservatorių rėmėjai. Apskritai dabartinė diskusijų aplinka dėl naujos AE atrodo kaip įkaitęs branduolinis reaktorius. Tai natūralu?
Pirmiausia tegu I. Kleinaitė pasižiūri į dokumentus nuo 2000 metų, dar Rolando Pakso ir Artūro Paulausko vyriausybių strateginius sprendimus, rodančius, kaip plėtojosi naujos elektrinės projektas. Statyti elektrinę savo programose yra įsipareigojusios ir visos parlamentinės partijos, tad ji nėra tik konservatorių projektas.
Dabar pasiekta ta stadija ir temperatūra, kai valstybei reikia priimti sprendimą, o visuomenei daroma įtaka, ir ne tik draugiška. Linkiu mums visiems susikaupti ir susitarti dėl svarbaus ir didelio dalyko šalies ateičiai.
CV: Rimantas Vaitkus
1999–2001 m. ėjo ūkio viceministro pareigas
2001–2008 m. vadovavo įmonei „IBM Lietuva“
2008 m. tapo Rytų skirstomųjų tinklų vadovas
2009 m. išrinktas išardomos „Leo LT“ vadovu
2011 m. paskirtas Visagino atominės elektrinės vadovu
Apsigynęs fizikos-matematikos mokslų disertaciją stažavosi Japonijoje ir dirbo japonų kompanijoje „Semiconductor Energy Laboratory“
Nuomonės: Mūsų ateitis – atomas?
Reikia atsiklausti žmonių...
Algirdas Butkevičius, Socialdemokratų partijos pirmininkas
Pirmiausia referendumą dėl naujos atominės elektrinės inicijuojame ne dėl to, kad sustabdytume projektą, o suprasdami, jog situacija pasaulyje po Fukušimos avarijos, įvykusios jau po rinkimų, pasikeitė. Organizuodami referendumą politikai turi jausti žmonių nuomonę – tai demokratinis, bendruomeniškas ir visuomeniškas kelias.
...ir nebūtinai B. Gateso
Indrė Kleinaitė, darnaus vystymosi teoretikė
Man Billas Gatesas nėra autoritetas. Antai energetikos guru Amory Lovinsas, įvardijamas tarp 100 įtakingiausių planetos žmonių, tik ne toks turtingas, argumentuoja, kaip būtų galima transformuoti Amerikos ekonomiką apsieinant be naftos, anglies ir atomo. Pingant alternatyvioms energijos rūšims, pati atominė energetika gali tapti nekonkurencinga, nes turi daug nematomų sąnaudų.
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (16(78) balandžio 23-29 d.).
