Energetikos ministras Rokas Masiulis BNS tikina, kad Lenkijai keičiant trasą, projektas nors ir vėluos, tačiau atpigs. Jo manymu, tokia dalimi, kuria sumažės Lenkijos kaštai, turėtų sumažėti ir Lietuvos kompensacija už dujotiekį kaimyninei valstybei.
„Iš Lenkijos pusės girdime, kad finansiniai sutaupymai bus, tai Lietuvos pusėje finansiniai sutaupymai irgi bus“, - BNS po posėdžio sakė R.Masiulis.
Pernai GIPL projektas strigo, nes Lenkija buvo nepatenkinta, kaip buvo padalinti projekto kaštai tarp šalių. R.Masiulio nuomone, atpigus projektui ir iš naujo dalinant kaštus, šį kartą sunkumų neturėtų kilti.
„Šiuo atveju yra objektyvūs skaičiai, jeigu Lenkijos pusėje projektas atpinga, proporcingai mažėja mūsų dalis, kurią turime įdėti į Lenkijos pusę. Mano nuomone, čia neturėtų būti sunkus skaičiavimas, čia jau grynai matematiškai“, - tikino ministras.
Paklaustas apie tai, kad Lenkija nori didžiąją sutaupymų dalį pasilikti sau, jis tikino apie tai negirdėjęs: „Aš tokių (kalbų - BNS) negirdėjau“.
R.Masiulio nuomone, Lenkijos sprendimas keisti dujotiekio trasą nesukels didesnių problemų.
„Šis Lenkijos sprendimas mums atveria galimybes būti lankstesniems, ne taip skubėti kaip iki šiol skubėjome, dalį darbų atidėti ir juos detaliau suplanuoti. Mes pirmiau palauksime, kol lenkai gegužės mėnesį pateiks galutines savo projekto detales ir pagal jį savo projektą priderinsime“, - teigė ministras.
Lenkijai rugsėjo pradžioje pranešus, kad ji keičia dujotiekio trasą, Lietuvos dujų operatorė „Amber Grid“ ministrų kabineto paprašė atidėti projekto įgyvendinimo terminą iki 2021 metų pabaigos.
Nutarimo projekte nurodoma, kad „Amber Grid“ turės nutraukti paskelbtus GIPL statybos ir vamzdžių pirkimo konkursus ir juos, suderinus datas su Lenkijos operatore „Gaz-System“, skelbti iš naujo. Dėl to bendrovė jau kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą.
Pratęsti projektą Lietuvoje būtina ir dėl to, kad „Amber Grid“ iki rugsėjo 30 dienos turi pateikti prašymą EK Inovacijų ir tinklų vykdomajai įstaigai (INEA), jog ši pakeistų projekto finansavimo sutartis.
Teigiama, kad naujas Lenkijos techninis sprendimas, keičiant dujotiekio trasą, galėtų apie 10 proc. padidinti dujų transportavimo iš Lietuvos į Lenkiją pajėgumus Klaipėdos SGD terminalo veiklos efektyvumą, be to, galėtų padidėti Europos Sąjungos finansinės paramos Lietuvai intensyvumas, turėtų būti perskirstytos Europos infrastruktūros tinklų priemonės („Connecting Europe Facility“, CEF) lėšos tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Lenkija rugsėjo pradžioje pareiškė ketinanti dėl aplinkosaugos reikalavimų keisti dujotiekio trasą ir ją tiesti iki kitos kompresorių stoties Holovčyce, netoli Baltarusijos sienos - pastaroji nuo Rembelščyznos, iki kurios buvo planuota ankstesnė trasa, nutolusi apie 150 kilometrų ir yra arčiau Lietuvos.
Neoficialiomis BNS žiniomis, dėl tokio Lenkijos sprendimo dujotiekio statybos kaštai Lenkijoje galėtų sumažėti iki 30 proc., todėl šiuo metu šalys derasi, kaip pasidalinti atliekamus pinigus.
