Dešimtmetį visai kitoje – finansų rinkoje dirbusi, prisidėjusi prie vieno didžiausių šalies bankų „Swedbank“ atsiradimo Lietuvoje moteris jau kelerius metus dirba vaistininkystės sferoje. Išgirdusi, kad „Ekonomika.lt“ norėtų kalbėtis su ja, R. Kižienė sakė nustebusi: „Esu net ne verslininkė – labiau vadybininkė.“ Vis dėlto su pastaba, kad šiandien kiekvienas geras įmonės vadovas yra vadybininkas, ji sutiko.
Kalbėdama apie „Eurovaistinės“ plėtrą ji sakė, kad praėjo laikai, kai į vaistines žmonės eidavo nusipirkti konkretaus medikamento. Šiandien žmogus ateina ne tik vaistų, bet ir sprendimo, kaip gydytis.
Sprendimai dėl sveikatos
„Eurovaistinės“ tinklas Lietuvoje ne tik didžiausias, bet ir pirmasis. Pradėjęs nuo 3 vaistinių prieš beveik 15 metų, šiandien tinklas vienija daugiau nei 250 vaistinių visoje Lietuvoje. „Mūsų vardas reiškia savotišką pažadą, ką klientas gali gauti – puikios vietos, didelis asortimentas“, – vardijo R. Kižienė.
Pašnekovė tvirtino, kad vaistinės įvaizdis pamažu keičiasi. Šiandien tai ne vien ta vieta, kur galima gauti vaistų, padedančių nesusirgti, – didelė dalis vaistinės asortimento skirta ligų prevencijai, čia galima nusipirkti kosmetikos, higienos prekių, be to, čia galima gauti konsultaciją. „Tai yra esminis skirtumas – vaistinė gali pasiūlyti kompleksinių sprendimų dėl sveikatos“, – pabrėžė bendrovės valdybos pirmininkė.
Gausu spekuliacijų
Pokalbio pradžioje išsprūdo žodis „farmacija“ ir R. Kižienė tučtuojau pataisė, kad vis dėlto sritis, kurioje veikia „Eurovaistinės“ tinklas, yra toli gražu ne farmacija. „Žmonėms farmacija reiškia bendrai viską, kas susiję su vaistais, ir jie ne itin skiria, kada kalbama apie vaistų gamintojus, kada – apie vaistininkus. Iš esmės tai skirtingi dalykai – atstovauti gamintojams ir dirbti su gyventojais. Mes dirbame vaistininkystės srityje“, – aiškino moteris.
Spekuliacijų kalbant apie vaistus gausu. To neslėpė ir R. Kižienė. Vaistininkai kalti daugeliu atveju, pavyzdžiui, net pritrūkus vaistų ar jiems pabrangus. „Visuomenei retai kas paaiškina, kad jeigu vaistas rinkoje yra, vadinasi, jis bus ir vaistinėse, tačiau jeigu kuris nors gamintojas medikamento neįveža ar skirstydamas kvotas šalims padaro jas mažesnes, vaistinėse produkto gali pritrūkti“, – aiškino „Eurovaistinės“ atstovė.
R. Kižienė tvirtino, kad kartais žurnalistai tyčia ar netyčia sukuria dirbtinį ažiotažą ir jų darbas tampa perdėtas ir kenksmingas. „Pavyzdžiui, kai buvo kalbama apie meningokokinę infekciją, skambino žurnalistai ir klausė, kiek kartų padidėjo sergamumas. Jeigu buvo vienas atvejis, o vėliau – antras, tai padidėjo 100 proc. Tačiau tai tik du ligos atvejai, – pabrėžė pašnekovė. – Dėl to mes nuolat kartojame, kad tai labai jautrios temos ir nereikia kelti panikos, nes tai padaryti labai lengva.“
Kainas pamato vaistinėje
Dar viena jautri tema, paliečianti kiekvieną, yra vaistų kainos. Prieš kurį laiką visuomenė aktyviai diskutavo, kodėl vaistai gretimoje Lenkijoje gerokai pigesni nei Lietuvoje, tačiau R. Kižienė pastebėjo, kad mūsų vaistų kainos ir taip vienos žemiausių Europos Sąjungoje (ES), o norint rasti pigesnių produktų galima bet kurioje srityje. „Tokie sąrašai sudaromi šiek tiek tendencingai ir vienas pamatytas atvejis neparodo bendros kainų tendencijos“, – sakė moteris.
Dar viena priežastis, dėl kurios vaistų kainos niekada nedžiugina, tai, kad vaistai nėra maloni prekė. „Galbūt pirkti prevencijai skirtas priemones šiek tiek maloniau, o vaistai, nors perkami tam, kad būtų jaučiamasi geriau, malonumo neteikia, nes pinigus mieliau paskirstytume kitaip“, – pabrėžė R. Kižienė.
Anot jos, neretai gyventojai vaistų kainas taip pat tapatina su vaistininkais ir verslininkais, nors didžiąja dalimi tai, kiek kainuoja vienas ar kitas medikamentas, lemia valstybės reguliuojami antkainiai ir gamintojo deklaruojama kaina: „Vaistų kainas žmogus pamato įėjęs į vaistinę, todėl jam tokių asociacijų ir kyla.“
Daug žinantys klientai
Pastebėjus, kad šiandien vaistinėje neretai susidaro didelės eilės, nes klientams gydytojo konsultaciją pakeičia vaistininko patarimai, R. Kižienė nusišypsojo: „Žmonės nori patarimų, dėmesio, be to, rasti vaistinę gerokai paprasčiau nei patekti pas gydytoją.“
Į vaistinę užsukę gyventojai šiandien dažniausiai apie vaistus, skirtus gydytojo, būna perskaitę begalę informacijos internete, tad, pasak „Eurovaistinės“ valdybos pirmininkės, natūralu, kad abejoja dėl gydytojo sprendimo ir tariasi su vaistininku. Yra ir antras tipas klientų – tokių, kurie vaistų gydytis pasiskiria patys: „Su tokiais klientais kiek sudėtingiau, nes mes pirmiausia norime, kad žmogus gydymo būdą pasirinktų remdamasis kvalifikuotų specialistų patarimais, o ne draugais ir informacija internete. Norime, kad žmonės kuo mažiau rizikuotų savo sveikata.“
Vaistai iš turgaus
Paradoksas, kad nors į vaistines ateina vis labiau apsiskaitę pacientai, ne vienas reikiamų medikamentų bando ieškoti turguose, kioskuose ar kitose nelegalios prekybos vietose. „Vaistines kontroliuoja daugybė skirtingų institucijų, o nelegalios prekybos vietos visiškai nekontroliuojamos. Pirkdami ten parduodamus vaistus žmonės skriaudžia ir save, mat niekada nėra tikri, kokios kokybės produktą perka, ir valstybė nukenčia, mat nuslepiami mokesčiai“, – sakė R. Kižienė.
Pašnekovės nuomone, vis dar gajus žmonių tikėjimas, kad turguje vaistai pigesni, be to, prisirišama prie tam tikrų vardų, medikamentų. „Daug ką padaro ir žmonių tikėjimas, kad anksčiau vienas ar kitas vaistas padėjo. Tačiau iš tiesų žmonės nesusimąsto, ką daro, nes kadaise padėjęs vaistas šiandien gali būti kenksmingas, – tvirtino specialistė ir atkreipė dėmesį į tai, kad nelegaliose prekybos vietose nesilaikoma vaistams reikalingų laikymo sąlygų: – 20 laipsnių šalčio, 20 šilumos – taip svyruojant visos gydomosios medžiagos suyra ir virsta nuodais. Tokių vaistų vartojimas gali baigtis tragedija.“
Nelegalią prekybą, pasak R. Kižienės, išlaiko ir lieknėjimo manijos apimtos jaunos moterys, norinčios rasti stebuklingą preparatą. „Saugių lieknėjimo preparatų yra ir vaistinėse, tik turbūt nėra tokios tabletės, kurią išgėręs būtum norimo svorio. Tačiau vaistininkas galėtų pasiūlyti kokį nors kompleksinį sprendimą ir, be abejo, primintų, kad reikia sportuoti“, – šypsojosi pašnekovė.
Ateityje laukia pokyčiai
Kalbėdama apie vaistininkystės ateitį R. Kižienė neslėpė, kad pokyčių turėtų būti. „Pirmiausia daug kas vyksta greičiau ir greičiausiai dalis paslaugų turėtų persikelti į elektroninę erdvę, – pasakojo ji. – Diegiama elektroninio recepto sistema, kuria naudodamiesi dalis pacientų galės paprasčiau prasitęsti receptą. Jau dabar daugelį klausimų galima užduoti internetu, pasikonsultuoti su gydytojais.“
Keisti reikėtų ir valstybės priimtą vaistų kompensavimo mechanizmą. Pasak R. Kižienės, nuostata, kad valstybės pinigus reikia taupyti, teisinga, tačiau kartu negalima palikti sunkių ligonių be galimybės turėti kompensuojamųjų vaistų sąraše naujų veiksmingų gydymo metodų. „Reikėtų rasti tinkamą šių dalykų balansą. Svarbu nepamiršti, kad žmonių gyvenimo trukmė ilgėja, ligos nustatomos anksčiau, tad vaistų kompensavimo mechanizmui išleidžiamos sumos neturi potencialo mažėti“, – teigė pašnekovė.
Tada, kai reikia
Pokyčiai laukia ir „Eurovaistinės“ tinklo. Agresyvios plėtros R. Kižienė nežada, nes, pasak jos, kiekybė klientų privilioti nepadės. „Žmonės tiesiog turėtų būti atsakingesni ir labiau rūpintis savimi, savo sveikata, galvoti, kaip jie gyvena, ką jie valgo“, – pabrėžė pašnekovė.
Vis dėlto jau kitų metų pavasarį „Eurovaistinė“ turėtų pristatyti savo elektroninę vaistinę, kur vaistų krepšelį susikomplektuoti bus galima būnant namuose, o į vaistinę užsukti patogiu metu jų atsiimti. Tai bus dar viena vaistinių tinklo naujovė greta jau šiandien egzistuojančios prekybos vaistais neišlipus iš automobilio ar visą parą dirbančių vaistinių. „Turime lojalių savo vartotojų ir stengiamės būti ten, kur reikia, tada, kada reikia“, – akcentavo R. Kižienė.
CV: Raimonda Kižienė
Nuo 2000 iki 2008 m. dirbo regiono vadybininke banke „Swedbank“ Nuo 2008 m. yra bendrovės „Eurovaistinė“ valdybos pirmininkė Savo pomėgiu galėtų pavadinti buriavimą
FAKTAI: „Eurovaistinė“
„Eurovaistinė“ veiklą pradėjo nuo 3 vaistinių 1998 metais Šiandien „Eurovaistinės“ tinkle yra daugiau nei 250 vaistinių Nuo 2007 m. „Eurovaistinė“ yra tarptautinės grupės „Euroapotheca“ dalis „Nielsen“ tyrimo duomenimis, beveik 50 proc. apklaustųjų vaistus perka „Eurovaistinės“ tinklo vaistinėse Tyrimas rodo, kad 80 proc. pirkėjų, perkančių „Eurovaistinėje“, pasitiki vaistinių tinklu Vaistinių tinklas pirmasis šalyje įsteigė savitarnos vaistines, taip pat – visą parą veikiančią vaistinę, kurioje vaistų galima nusipirkti neišlipus iš automobilio
