Prognozuoja, kad bedarbių daugės: vietoje algos – nedarbo išmoka nuo 200 eurų iki 1 tūkst. eurų

„Sodros“ duomenimis, šiemet kovą Lietuvoje nedarbo išmoką gavo 77,7 tūkst. žmonių.

„Nuo metų pradžios šis skaičius padidėjo nežymiai – sausį buvo 77 tūkst. gavėjų. Tačiau palyginti su situacija prieš metus, stebimas nedarbo išmokos gavėjų skaičiaus augimas – 2022 m. kovą nedarbo išmoką gavo 66,3 tūkst. žmonių.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Iš koto verčiantis pasiūlymas: dirbantys savarankiškai įmokas mokės 9 mėnesius, išmokas gaus už 1 mėnesį

Darbuotojai jau skundžiasi sumažėjusiais atlyginimais: ekonomistai įspėja, kad tai – ne pabaiga

Darbo rinkoje – nerimo ženklai, oficialus nedarbas – 9 proc.

Vidutinė išmoka siekia 487,7 euro. Mažiausią 195,47 euro išmoką gauna 200 žmonių, o didžiausią 1020–1060 eurų dydžio išmoką – 1,7 tūkst. žmonių“, – skaičiavo „Sodra“.

Gamyba krenta, atleidimų skaičius gali augti

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius teigė, kad pastaruoju metu kai kuriose šalies įmonėse gamyba jau traukiasi.

„Neigiamos nuotaikos įsivyrauja tokiuose sektoriuose, kaip odos ir odos dirbinių gamyba, pagrindinių metalų, chemikalų ir chemijos produktų gamybos, medienos gaminių gamybos, kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos.

Toliau krenta baldų gamybos sektorius, kenčia tekstilės gaminių gamyba. Iš tiesų nedaug liko apdirbamosios pramonės sektorių, kuriuose būtų fiksuojamas produkcijos augimas – didieji, stambieji gamintojai šiandien jau išgyvena sunkius laikus“, – pripažino pramonininkų atstovas.

Anot jo, sunku šiandien surasti teigiamų ir pasaulio, ES ekonomikų ženklų. Kol kas visą dėmesį kausto didelis neapibrėžtumas, vis dar nesibaigianti Europos Centrinio Banko palūkanų normų didinimo drama.

„Vyriausybė vėluoja su finansine pagalba. Politinio nestabilumo ir priešrinkiminių laikotarpiais biurokratija nedirba ir nepriiminėja sprendimų. O jų reikia dabar.

Šiandien kiekviena diena yra aukso vertės, kiekviena diena vėliau priimtas sprendimas reiškia, kad paramos lėšos mus pasieks vėliau, ekonomiką teigiamas efektas pasieks vėliau, darbuotojų gali tekti atleisti daugiau“, – įspėjo V. Janulevičius.

Nedarbas auga, išlaidos mažėja

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje tęsiasi ekonomikos nuosmukis, kuris neigiamai pradeda veikti ir darbo rinką.

„Panašu, kad kai kurios pramonės ir prekybos įmonės, matydamos atslūgstančią paklausą ima atsisakyti dalies darbuotojų. Nedarbo lygis, praėjusių metų vasarą nukritęs beveik iki 5 procentų, šiuo metu jau pakilo virš 7 procentų.

Tačiau kol kas daugelis Lietuvos gyventojų jaučiai labai gerai – vartotojų pasitikėjimo rodiklis pastarąjį pusmetį nuolat gerėjo ir šiuo metu viršija ilgalaikį istorinį vidurkį. Beveik rekordinėse aukštumose išlieka gyventojų asmeninės finansinės padėties vertinimas ir planai leisti pinigus stambiems pirkiniams“, – komentavo ekonomistas.

Tačiau, anot jo, nepaisant teigiamų lūkesčių ir spartaus atlyginimų augimo gyventojų vartojimas nebeauga nuo praėjusios vasaros.

„Balandžio mėnesį mažmeninė prekyba buvo 3,3 proc. mažesnė nei prieš metus. Itin atslūgo gyventojų noras įsigyti ne pirmojo būtinumo ilgalaikio vartojimo prekes – prekyba kompiuterine, buitine technika bei įvairiomis laisvalaikio prekėmis buvo dešimtadaliu mažesnė nei prieš metus.

Pastarąjį mėnesį sumažėjo ir Iki šiol sparčiai augusios gyventojų išlaidos restoranuose bei baruose“, – sakė N. Mačiulis.

Kaip apskaičiuoti nedarbo išmoką?

„Sodros“ teigimu, nedarbo išmoka kiekvienam darbo netekusiam gyventojui yra apskaičiuojama individualiai pagal jo turėtas draudžiamąsias pajamas.

„Nedarbo išmokos dydį sudaro pastovi ir kintamoji dalys. Pastovią nedarbo išmokos dalį sudaro 23,27 procento mėnesį, už kurį mokama nedarbo išmoka, galiojančios minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Nuo šių metų sausio MMA yra 840 eurų, todėl pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 195,47 euro.

Apskaičiuojant kintamą nedarbo išmokos dalį įvertinamos gyventojo draudžiamosios pajamos, turėtos per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. 2023 metais kintama mėnesinė išmokos dalis pirmą – trečią nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį siekia 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų, ketvirtą – šeštą mėnesį – 31,03 proc., o septintą – devintą mėnesį – 23,27 proc. Todėl kas tris mėnesius gaunama išmoka mažėja“, – aiškino „Sodra“.

Tačiau kaip ją apskaičiuoti?

„Sodra“ pateikė pavyzdį. Tarkime, asmuo 2023 m. kovo mėnesį užsiregistravo bedarbiu Užimtumo tarnyboje. Jo pastovi nedarbo išmokos dalis sieks 195,47 euro.

Toliau kintama dalis apskaičiuojama pagal asmens vidutines mėnesio draudžiamąsias pajamas, kurios nustatomos pagal laikotarpį nuo 2020-08-01 iki 2023-01-31 jo turėtas draudžiamąsias pajamas.

Pavyzdžiui, šio asmens vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos yra 800 eurų. 1–3 nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį žmogus nuo 800 eurų gaus 38,79 proc., t. y. 310,32 euro.

Tad iš viso kovo–gegužės mėnesiais žmogus gaus nedarbo išmoką, kuri sieks – 195,47 euro + 310,32 euro = 505,79 eurus, birželio–rugpjūčio mėnesiais jis gaus 195,47 eurų + 248,24 eurų = 443,71 eurą, o rugsėjo–lapkričio mėnesiais – 195,47 eurų + 186,16 eurų = 381,63 eurų.

Kintamoji dalis mažėja atsižvelgiant 31,03 proc. ir 23,27 proc.

Anot „Sodros“, didžiausia nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. Lietuvos duomenų agentūros skelbiamo šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Šis šiuo metu siekia 1959 eurus.