3 esminiai šiuolaikinės prekybos žmonėmis požymiai
Valstybinės darbo inspekcijos Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus vedėjos Birutės Macijauskienės teigimu, prekybos žmonėmis taikiniais gali tapti bet kuris, nebūtinai tik socialiai pažeidžiamas asmuo. Taip pat nesąžiningo darbdavio auka gali tapti bet kurios šalies gyventojas, todėl kiekvienam svarbu žinoti, kokie yra pagrindiniai prekybos žmonėmis bruožai.
Prekybos žmonėmis esmę atskleidžia trys pagrindiniai požymiai. Pirmasis – tai neteisėti veiksmai, tokie kaip aukos pardavimas, pirkimas, verbavimas, gabenimas, laikymas nelaisvėje ir kt. Antrasis – kai naudojami asmens valią palenkiantys metodai, tokie kaip fizinis ir psichologinis smurtas, įvairūs grasinimai, apgaulė, pasinaudojimas asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu ir kt. Trečiasis požymis – aiškus aukos išnaudojimo tikslas, kai žmogus verčiamas atlikti tam tikrus darbus ar paslaugas: elgetauti, teikti seksualinio pobūdžio paslaugas ar net daryti nusikalstamas veikas.
„Priverstinis darbas apibūdinamas kaip bet koks darbas, paslaugos, įskaitant priverstinį elgetavimą, kurį prekybos žmonėmis auka verčiama dirbti prieš jos valią, t. y. panaudojant fizinį smurtą, grasinimus ar kitaip atimant galimybę priešintis, pasinaudojant nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, panaudojant apgaulę, priimant ar sumokant pinigus, gaunant ar suteikiant kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį“, – pažymi B. Macijauskienė.
Tačiau, pasak B. Macijauskienės, žmogaus pavergimui ne visada naudojama grubi ir lengvai identifikuojama jėga, o pasitelkiami subtilesni būdai, sudarantys regimybę, kad pats asmuo sutiko su vergovės sąlygomis. Tipiškas pavyzdys yra žmogaus pavergimas už skolas. Tokiais atvejais auka dažniausiai verčiama dirbti be atlygio, darbo sutarties ir socialinių garantijų.
Tarp išnaudojamų – ir Kinijos, ir Etiopijos piliečiai
Prekybos žmonėmis ir priverstinio darbo aukomis gali tapti tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių piliečiai.
VDI yra tekę susidurti su ne vienu tokiu atveju. Pvz., prieš kelerius metus VDI Vilniaus skyriaus inspektoriai kartu su policijos tyrėjais atliko patikrinimą kinų restorane, nes buvo gautas pranešimas dėl išnaudojamo restorano virėjo, Kinijos Liaudies Respublikos piliečio. Dalyvaujant vertėjui, apklausus virėją paaiškėjo galimi dokumentų klastojimo požymiai, nes kinas teigė, kad ant įmonės, kurioje jis dirbo, dokumentų ne jo parašai. Užsienietis taip pat nurodė galimus liudininkus, kurie patvirtino, kad restorano virėjas ne tik dirbo viršvalandžius, bet ir savaitgaliais.
Kitas panašus atvejis dėl galimo priverstinio darbo paaiškėjo VDI inspektoriams karu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos tyrėjais atlikus patikrinimą vienos sostinės siuvyklos patalpose. Šioje įmonėje taip pat buvo nustatyta daugybė įvairių pažeidimų. Netinkamai buvo tvarkomi darbuotojų darbo laiko apskaitos dokumentai, tai yra nežymimas faktiškai dirbtas darbuotojų viršvalandinis darbo laikas ir darbo laikas šventinėmis ir poilsio dienomis. Darbuotojams nebuvo sumokėtas darbo užmokestis už darbą poilsio dieną, už viršvalandinį darbą. Šioje įmonėje nebuvo laikomasi maksimaliojo darbo laiko reikalavimų ir pan. Siuvyklos patalpose taip pat buvo nustatyti dirbantys asmenys, kurių įmonės apdraustųjų sąraše patikrinimo metu nebuvo. Tarp išnaudojamų žmonių buvo ir vietos gyventojų, ir Etiopijos piliečių.
VDI stiprina pajėgas
Pasak Valstybinės darbo inspekcijos Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus vedėjos B. Macijauskienės, atsižvelgiant į didelį atvykstančių ir įdarbinamų užsieniečių skaičių, taip pat besitęsiant karui Ukrainoje, Valstybinė darbo inspekcija yra sustiprinusi pajėgas siekdama nustatyti priverstinio darbo atvejus. Institucija ne tik glaudžiai bendradarbiauja su Policijos departamentu, bet ir yra įsteigusi dvi specializuotas grupes, kurių pagrindinis uždavinys – analizuoti nustatytus galimus priverstinio darbo atvejus, kaupti ir sisteminti informaciją apie juos, rinkti įrodymus ir perduoti ikiteisminio tyrimo institucijai.
Inspektoriai stengiasi padėti
Patikrinimus įmonėse kartu su kolegomis kiekvieną savaitę atliekantis VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Justas Valaskevičius sako, kad priverstinio darbo atvejai nėra dažni. Vilniuje per mėnesį VDI inspektoriai sulaukia 2–3 tokių skundų, susijusių su galimu žmonių išnaudojimu ir prekyba žmonėmis, bet ne visi jie pasitvirtina.
Atvejų, kai būna galimo priverstinio darbo požymių, Vilniuje dažniausiai pasitaiko pramonės įmonėse (pvz., siuvyklose), restoranuose ir kitose maitinimo įstaigose, statybose.
Pasak J. Valaskevičiaus, dažniausiai į tokias situacijas patenka į Lietuvą atvykę užsienio šalių piliečiai iš Afrikos, Azijos, Rytų šalių, taip pat iš Ukrainos, kurie yra pažeidžiami dėl kalbos, kultūros barjerų, teisinių žinių stokos, neturi pažįstamų, kas jiems patartų.
Deja, ne visi Lietuvoje dar suvokia, kas yra priverstinis darbas, prekyba žmonėmis. „Visuomenėje dar vyrauja požiūris, kad prievarta yra tada, kai žmogus prirakinamas prie radiatoriaus. Bet juk yra ne tik fizinė, bet ir psichologinė prievarta. Išnaudojant žmogų priverstiniam darbui taip pat gali būti pasinaudojama įvairiomis jo priklausomybėmis“, – teigia J. Valaskevičius.
Tais atvejais, kai kyla pagrįstų įtarimų, darbdaviai nepripažįsta, kad išnaudoja žmones. Pasak vyriausiojo darbo inspektoriaus, atvirkščiai, – jie teigia, kad atvykėliams padeda išgyventi, sako, kad priešingu atveju jie išvis gyventų gatvėje. Kartais, kai iš užsieniečių būna paimti asmens dokumentai, darbdaviai teisinasi, kad tai padarė norėdami jiems padėti integruotis Lietuvoje ir susitvarkyti reikiamus formalumus.
„Į prekybos žmonėmis pinkles patekę užsieniečiai iš nevilties sutinka dirbti bet kokiomis sąlygomis. Jie turbūt bėga iš ten, kur yra dar prasčiau, todėl čia atvykę dažnai nesuvokia, kad situacija, į kurią jie pakliuvo, yra nelegali ir netoleruotina, kad jie tapo prekybos žmonėmis ir išnaudojimo aukomis“, – pasakoja J. Valaskevičius.
Pasak vyriausiojo darbo inspektoriaus, VDI darbuotojai stengiasi tokiems žmonėms padėti. Jei identifikuojami prekybos žmonėmis požymiai, surinkta medžiaga perduodama toliau tirti policijai. Inspektoriai užsieniečiams taip pat dalina įvairiomis užsienio kalbomis parengtas skrajutes, kad jie žinotų, kas yra prekyba žmonėmis, priverstinis darbas, kokios yra jų teisės Lietuvoje, kur jie gali kreiptis, prireikus pagalbos.
„Labai sunku įgyti tų žmonių pasitikėjimą, nes daugelis jų atvyksta iš tų šalių, kur nepasitikima policija ir kitomis valstybės institucijomis. Todėl glaudžiai bendradarbiaujame su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios padeda užsieniečiams ir į kurias jie neretai kreipiasi tiesiogiai. Dirbame savo darbą ir stengiamės tiems žmonėms padėti, kad priverstinio darbo ir prekybos žmonėmis atvejų Lietuvoje nebūtų“, – sako J. Valaskevičius.
Ką daryti įtarus, kad esate išnaudojamas?
Visais atvejais, kai žmogus įtaria, jog yra verčiamas teikti tam tikras paslaugas ar dirbti prieš savo valią, pasinaudojant jo pažeidžiamumu, apgaule, smurtu ar grasinant, apie tai nedelsiant reikėtų pranešti teisėsaugos pareigūnams, Valstybinei darbo inspekcijai telefonu (+370 5) 213 9772 arba el. paštu [email protected] arba Nacionalinei asociacijai prieš prekybą žmonėmis visą parą veikiančia pagalbos telefonu linija, kurios numeris: + 370 616 91119.
Informacija parengta bendradarbiaujant su VDI.
Straipsnio autorė: Monika Vaišnoraitė.
