Liepos 13 d. vykusioje Europos Tarybos Žemės ūkio ir žuvininkystės sesijoje Lietuvos žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius iškėlė klausimą dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už sūrius padidinimo. Lietuvos poziciją palaikė dauguma Europos Sąjungos (ES) šalių – Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Graikija, Latvija, Liuksemburgas, Prancūzija, Slovėnija, Slovakija, Suomija, Vengrija, Vokietija.
Europos Komisijos (EK) atstovai atkreipė Tarybos dėmesį, kad eksporto grąžinamųjų išmokų dydžiai nebuvo keičiami nuo jų grąžinimo pradžios šių metų sausį, rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime. Pažymėta, kad padėtis rinkoje yra nuolat stebima ir EK yra pasirengusi padidinti eksporto subsidijas sūriams, kai tik kils tokia būtinybė.
K. Starkevičius Europos Tarybos sesijoje pažymėjo, jog klausimas dėl sudėtingos situacijos pieno sektoriuje įvairiuose ES instituciniuose lygmenyse jau buvo keliamas daug kartų. „Vertiname Europos Komisijos pastangas – eksporto grąžinamųjų išmokų įvedimą ir padidinimą, intervencijos laikotarpio pratęsimą tam tikriems pieno produktams – tačiau manome, kad atsižvelgiant į sudėtingą situaciją bei ekonominį sunkmetį šių priemonių nepakanka. Mūsų nuomone, būtina didinti eksporto grąžinamąsias išmokas ir sūriams (tokiems kaip Edam, Gouda, Tilsit ir kt.), kadangi tai vienas svarbiausių ir labiausiai eksportuojamų ES pieno produktų, tačiau, skirtingai nei daugeliui kitų pieno produktų, parama sūrių eksportui nebuvo didinama“, – Lietuvos poziciją pristatė žemės ūkio ministras K. Starkevičius.
„Įvertindami tai, kad birželio 19 d. vykusiame ES Viršūnių susitikime buvo iškeltas klausimas dėl situacijos pieno sektoriuje stabilizavimo, bei žinodami, kad liepos 22 d (mėnesiu anksčiau negu numatyta) Europos Komisija pateiks ataskaitą dėl padėties pieno sektoriuje, tikimės, kad šioje ataskaitoje bus įvertintas ir labai svarbus bei aktualus klausimas dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už sūrius padidinimo“, - ministerijos pranešime cituojamas K. Starkevičiaus pasisakymas.
Lietuvos pieno pramonė įvairių pieno produktų pavidalu išveža per 50 proc. viso perdirbamo pieno (35 proc. viso eksporto sudaro eksportas į trečiąsias šalis), todėl šalies pieno ūkio veiklos rezultatai yra labai priklausomi nuo užsienio prekybos pieno produktais sąlygų.
Pastaruoju metu dėl pasaulinės finansų krizės sumažėjo pieno produktų paklausa, pieno produktų kainos rinkose tebėra žemame lygyje. Daugelyje ES valstybių narių šių produktų kainos yra žemiau intervencinės kainos lygio. Prekybos partnerių šalyse (Rusijoje, Baltarusijoje) devalvuojant valiutą, ES pieno produktai tampa santykinai brangesni, o tai mažina jų paklausą.
Sumažėjusios pieno supirkimo kainos nepadengia pieno gamybos kaštų, kurie pastaraisiais metais labai išaugo. Lietuvoje pieno supirkimo kaina yra pati žemiausia iš visų ES valstybių narių ir sudaro vos 16,66 EUR/100 kg. Ypač sunkioje padėtyje yra atsidūrę ūkininkai, kurie vykdo ūkių modernizavimo projektus, dalyvauja ES remiamose ūkių modernizavimo programose. Dėl finansų krizės bankų paskolų palūkanų normos padidėjo 4 procentiniais punktais (metinė paskolų litais palūkanų norma siekia apie 11 proc.).
„Eksporto grąžinamųjų išmokų už sūrius padidinimas būtų svari parama pieno produktų gamintojams ir eksportuotojams šiuo sunkmečio metu bei padėtų ES pieno gamintojams išlikti konkurencingais pasaulinėje rinkoje“, – Lietuvos poziciją apibendrino žemės ūkio ministras K.Starkevičius.
