Komitetas nesutiko savarankiškai dirbantiems numatyti kiek didesnes išmokas, kaip siūlė socialdemokratai.
Komitetas pritarė, kad už prastovas būtų mokama taip pat, kaip ir 2021 metų pradžioje – kas mėnesį, išmokos siektų ne daugiau kaip 1095 eurus – 1,5 minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA), kuris dabar yra 730 eurų. Jei karantinas truktų savaitę, dvi ar tris, proporcingai būtų skaičiuojama ir išmoka.
Savarankiškai dirbantiems asmenims būtų mokama fiksuota 267 eurų išmoka, jei jų veikla buvo apribota dėl pandemijos, o pajamos paskutinį mokestinį laikotarpį sumažėjo bent 30 proc. Tokią išmoką gautų apie 34 tūkst. žmonių.
Komitetas, be to, pritarė Valstybinės mokesčių inspekcijos siūlymui, kad veiklą apribojus nuo sausio iki gegužės, savarankiškai dirbančių žmonių pajamų kritimas bent 30 proc. būtų vertinamas pagal ankstesnių mokestinių laikotarpių pajamas.
Socialdemokratas Gintautas Paluckas siūlė paramą jiems didinti iki 400,5 euro. Tai sudarytų pusantro, o ne vieną minimalių vartojimo poreikių dydį (2022 metais – 267 eurai). Komitetas tam nepritarė: už didesnes išmokas balsavo penki komiteto nariai, o septyni susilaikė.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas pranešė, kad didinti išmokas savarankiškai dirbantiems nereikia, nes jie sumoka mažiau mokesčių negu gauna išmokų.
„Didžioji dalis savarankiškai dirbančiųjų nesumoka tiek įmokų, kiek jiems išmokama išmokų. 80 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų moka mažesnes įmokas – nuo minimalios mėnesio algos (MMA dabar 730 eurų – BNS)“, – komitete informavo jis.
„Individualią veiklą vykdantys gyventojai vidutiniškai deklaravo, kad jie uždirbo po 260 eurų per mėnesį. Tai deklaravimo lygis priklauso ne nuo mokesčių, o nuo jų mokestinės moralės“, – sakė VMI vadovė Edita Janušienė.
Tuo metu G. Paluckas teigė, kad dėl sumokamų per mažų mokesčių reikia priekaištauti ne savarankiškai dirbantiems žmonėms, o valstybei, kuri nustato tokius mokesčius.
Jo teigimu, tokiu atveju tokios pat pozicijos – naudą sieti su sumokėtais mokesčiais – reikėtų laikytis visada: „Tokiu atveju galime priekaištauti ir asmenims, kurie yra gydomi, kad jų mokesčiai buvo sumokėti mažesni negu siekia jų gydymo išlaidos“.
Subsidijas darbdavys turėtų grąžinti, jei Darbo inspekcija nustatytų, kad jis paskelbė prastovą pažeisdamas Darbo kodeksą.
Darbdaviams kas mėnesį būtų išmokama po 30 mln. eurų, o savarankiškai dirbantiesiems – po 9 mln. eurų.
A. Bitinas skaičiavo, kad išmokų dėl prastovų galėtų kreiptis apie 10 tūkst. darbdavių už 59 tūkst. darbuotojų.
Dėl prastovų išmokų dydžių Seimas apsispręs kitą ketvirtadienį.
