Politologai suokalbio kol kas nemato, labiau nedrausmingą valdančiųjų elgesį, kuris balsavimo metu nustebina jau ne pirmą kartą. Nors yra palikta galimybė įstatymą tobulinti, Aplinkos ministras atsitraukė ir nežada mokesčio dar kartą siūlyti. Visgi įstatymas anksčiau ar vėliau turės būti priimtas, nes Lietuva gali susilaukti Briuselio sankcijų ir baudų.
Nebalsavo specialiai?
Liberalų frakcijos seniūnas Seime E. Gentvilas kalbėdamas apie nepavykusį balsavimą Seime dėl taršių automobilių apmokestinimo sako, kad nepavykęs balsavimas jam panašus į susiorganizavimą.
„Aš žiūriu pirmiausia į Laisvės partiją, kuri sėdėjo man už nugaros. Ten tik trys ar keturi liko balsuoti. Neatsisukinėjau, ar jie išėjo, ar sėdėjo, bet nespaudė mygtuko. Žinau, kad Laisvės partija buvo pasisakę prieš šį projektą, tiek Vytautas Mitalas, tiek Aušrinė Armonaitė. Tiesa, Vyriausybėje Laisvės partijos nariai balsavo visi už. Nes šis įstatymas jau buvo ne Aplinkos ministerijos, o Vyriausybės“, – sakė E. Gentvilas.
Įstatymą Seimui teikė Vyriausybė, šis įstatymas ten buvo patvirtintas vienbalsiai.
„Kodėl vakar balsai taip išsisklaidė aš nesigilinau, neturėjau laiko. Kažkas negerai, tarsi nebylus protestas prieš Vyriausybę. Aplinkos ministras dar birželio mėnesį sukvietė visą koalicija iš visų partijų trijų. Dalyvavo virs 40 žmonių iš visų frakcijų. Tada buvo išdėstyta pozicija, Ingrida Šimonytė sakė, kad Vyriausybė palaiko. Tada įstatymas dar buvo tobulintas ir lapkričio mėnesį Vyriausybė priėmė sprendimą teikti Seimui. Kažkaip keistai atsitiko, kad didelė dalis nebalsavo“, – pasakojo E. Gentvilas.
Anot jo, yra tik vienas receptas išspręsti įvairius nesusipratimas, sėsti ir kalbėtis.
„Jei nori, kad Vyriausybės svarbūs projektai praeitų, tai jie ir pralėks. Tiesiog premjerė turi nuolat duoti signalus. Viktorijos Čmilytės-Nielsen kviečiami frakcijų seniūnai visada renkamės kiekvieną pirmadienį. Šį kartą rinkomės praeitą ketvirtadienį. Bet šiaip koalicija turi dažniau rinktis, nieko naujo aš nepasakysiu“, – pasakojo politikas.
Jis sako manantis, kad turėtų būti įtvirtinta ir koalicijos taryba, bet iš šios idėjos viešai buvo pasišaipyta.
„Paskui turime visokių problemų, pradedant trąšomis ir baigiant kitkuo“, – sakė jis.
Sąmokslo greičiausiai nėra, bet tvarkos irgi
Politologas Saulius Spurga sako, kad jau kelintą kartą galime pastebėti, kad Seime stinga susitelkimo per svarbius balsavimus. Automobilių taršos mokesčio balsavimo fiasko, ne pirma valdančiųjų nesėkmė balsavimo ringe.
„Biudžeto balsavime jau buvo kilusi didžiulė rizika. Ir tai lėmė nesutelktumas. Tai – atsakomybės stoka. Taip pat gali būti, kad dalis Seimo narių jautė, taršos įstatymas – nepopuliarus visuomenėje. Nežinia, kodėl tie parlamentarai nenori savo pozicijos pareikšti viešai, tai, gal tokiu būdų sprendė šiuos dalykus. Nematant iš vidaus sunku pasakyti, nes kiekvieno Seimo nario nebuvimas, matyt, turi atskirą pateisinimą“, – svarstė S. Spurga.
Politologas tikina, kad Seimo nariai turi laisvą mandatą, todėl kritikuoti politologiniu požiūriu dėl nebalsavimo – negalima. Visgi yra dar ir kiti dalykai, tokie, kaip etikos normos, įsipareigojimai rinkėjams ir partijai su kuria atėjo į rinkimus.
„Tam tikros nerašytos taisyklės turi būti. Partija, jei tai yra atskirų individų rinkinys, kurie daro ką nori, tai tada tai nėra politinė partija. Ji negali vykdyti savo programos. <..> Partijoje turi būti tam tikra drausmė, nors nepasakysiu, kaip ji turi būti užtikrinama. Tai kolektyvinė atsakomybė, nepaneigiant kiekvienos asmens nuomonės“, – sakė politologas.
Anot politikos mokslų specialisto, partijos, kurios didžiuojasi į savo gretas priimančios nepartinius žmones, neturėtų to daryti, tai nėra privalumas. Visgi jis įsitikinęs, kad parlamente „smulkaus balsavimo keršto“ nebūna.
„Nesu linkęs tuo tikėti, teorijų, žinoma, yra daug. Jos nuskamba ir Seimo salėje. <..> Daug svarbesnis faktorius yra atsipalaidavimas, neorganizuotumas, pasimetimas ar atsakomybės vengimas. Šie faktoriai man atrodo rimtesni nei kažkoks špilkavimasis tarp koalicijos partnerių“, – sakė S. Spurga.
Balsuoti būtinai reikės
Politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius tikina, kad automobilių taršos mokesčio įstatymas privalės būti priimtas, kitaip Lietuva mokės baudas Europos Sąjungai. Todėl sunkūs, bet būtinai balsavimai dar laukia ir ateityje.
„Tai karšta tema, daug politikų nenori atrodyti nepopuliarūs apmokestinant dyzelinius automobilius, kuriais važiuoja 80 proc. Lietuvos. Šis įstatymas bus priimtas, bet tai vyks sunkiai. Čia tik pradžia, premjerė yra pasakiusi, kad anksčiau ar vėliau šį mokestį reiks priimti, nes mes iškrisime iš ES konteksto ir reikės pradėti mokėti baudas. Dabar nesusirinko, vėliau susirinks. Tai ne pirmas atvejis, kai koalicijoje nesutariama dėl kažkokio klausimo. Specialios mobilizacijos tam dar nebuvo daroma, vėliau susistyguos ir priims“, – tv3.lt kalbėjo V. Valentinavičius.
Anot jo, tai nepopuliarus, bet privalomas klausimas.
„Aplinkos ministras Simonas Gentvilas gali nepykti, o ir jis pats gal nelabai stengėsi (dėl įstatymo priėmimo). Jam reikia aiškiai susitarti su konservatoriais, opozicijoje bus palaikančių. Seime įstatymai priimami vienu būdu, kai sunku susitarti, įtikinėjant Seimo narius individualiai“, – aiškino politikos apžvalgininkas, patikinęs, kad lengva tikrai nebus.
V. Valentinavičius nemano, kad nebalsavimas buvo kokio nors tipo sąmokslas, labiau – nesusipratimas.
Vidutiniškai taršus automobilis per metus, pagal projektą, žmogui atsieitų 140 eurų, o nuo 2025-ųjų suma dvigubėtų. Nors tikina, kad taršą mažinti būtina, šio projekto nepalaiko ir koalicijos partnerė Laisvės partija.
Net 7 iš dešimties Lietuvos keliais riedančių automobilių yra dyzeliniai.
