Visgi pats Gentvilas atsitraukia – pripažįsta, kad dar kartą mokesčio nebesiūlys. Tačiau aiškina, kad taršos problema niekur nedingsta, o jos nesprendžianti Lietuva ateityje gali susilaukti net Briuselio sankcijų ir baudų.
Gyventojai Panevėžyje džiaugiasi tokiu sprendimu:
„Tai gerai, kad nebus, pirma reikia susitvarkyt. Aš tik į sodą nuvažiuoju, o kitas per dieną kiek kilometrų nuvažiuoja. Tai skirtumas yra, jis gi daugiau teršia nei aš.“
„Labai gerai, kad nebus.“
„Geriau pensininkams, aišku.“
„Tegul valdžia supranta, kad lietuviai nori važiuoti su nauja, gera mašina, tik iš kur pasiimti tų pinigučių?“
Taip žmonės reaguoja į žinią, kad nuo 30-ies iki kelių šimtų eurų kasmet už automobilio taršą mokėti visgi nereikės: „Manau, kad yra kur kas didesnių taršos šaltinių, su kuriais reikėtų sukovoti, o paskui imtis to, kas ne taip ir svarbu.“
16-os metų „Škodą“ vairuojantis Albertas sako nė nesvarstęs keisti savo dyzelinės mašinos. „Man ji pigi važiuoti, degalų naudoja nedaug, aš ja labai patenkintas“, – sako Albertas.
Panašu, kad ilgai brandinto įstatymo sėkme nebuvo užtikrintas ir pats jos autorius, aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Taršos mokesčio projektui galiausiai pasiekus Seimą, prie tribūnos stojęs Gentvilas aiškino, kad per mažiau nei dešimtmetį iš automobilių taršos mokesčio Lietuva surinktų per milijardą eurų, juos galėtų paskirstyti savivaldybėms ir, pvz., už juos nutiesti 4000 km dviračių takų. Dar ministras aiškina, kas gresia, jei Lietuva nemažins automobilių skaičiaus ir išmetamo anglies dioksido.
„Jeigu to nepadarome, gausime sankcijos, kurios formulė – neįgyvendinti taršos tikslai padauginti iš aplinkos taršos leidimų kainos“, – aiškina S. Gentvilas.
Visgi opozicija žeria kitus argumentus.
„Vien dėl to, kad kainos šitiek šoktelėjo visose srityse ir mes uždedam dar vieną mokestį“, – sako valstietė Laima Nagienė.
„Kaip turto mokestis, jis bus labai prabangus, sudarydamas ketvirtadalį ar penktadalį viso automobilio kainos“, – teigia regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė.
„Jūs paneigiate pagrindinį principą – „teršėjas moka“. Automobilis, stovėdamas garaže, neteršia, nenaudoja degalų“, – kalba darbietis Artūras Skardžius.
„Nėra taip, kad rūdija „opeliai“ garažuose. Vidutinis lietuvio dyzelinis automobilis pravažiuoja vidutiniškai 15 tūkst. km, benzininis – 10 tūkst“, – sako S. Gentvilas.
„Tai nėra taršos mokestis, tai yra automobilių turėjimo mokestis ir jis gula ant tų asmenų, kurie ekonomiškai silpniausi“, – tikina socialdemokratas Gintautas Paluckas.
„Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių ES ir dėl to, kad šią problemą reikės spręsti. Jos atidėliojimas nėra alternatyva“, – sako Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Vidutiniškai taršus automobilis per metus, pagal projektą, atsieitų 140 eurų, o nuo 2025-ųjų suma dvigubėtų. Nors tikina, kad taršą mažinti būtina, projekto nepalaiko ir koalicijos partnerė Laisvės partija. Esą prie botago reikia ir meduolio.
„Kad šitas mokestis svarstymo arba priėmimo metu būtų priimtas tik sumažinant GPM“, – sako Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis.
Gentvilas nuolat kartoja, kad projektą dar bus galima keisti.
„Jis tikrai tobulintinas. Kviečiu jam pritarti ir rasim kompromisą“, – kalba S. Gentvilas.
Visgi parlamentarai kvietimo negirdi. Beveik pusei valdančiųjų į posėdį neatvykus, o kai kuriems susilaikius, įstatymui tiesiog nepakanka balsų:
„Už 42, prieš 35, susilaikė 15, taigi įstatymui nėra pritarta.“
Seimas visgi leido projektą dar tobulinti, tačiau ministras jau dabar nuleidžia rankas.
„Po šiandienos apie mokestį nebegirdėsime, man atrodo“, – sako S. Getnvilas.
Gentvilas aiškina, kad reikia palaukti bendros mokesčių peržiūros rezultatų, tačiau aplinkos ministerija savo iniciatyvos nebesiūlys.
„Matysim, gal bus kitų mokesčių, bet čia bus Finansų ministerijos lūpomis“, – kalba S. Gentvilas.
Esą galbūt daugiau „žaliųjų“ idėjų gali įgyvendinti savivaldybės. Ministrui imponuoja Vilniaus mero iniciatyva siaurinti gatves ir taip žmones atgrasyti nuo automobilių, dar miestai esą gali diegti daugiau viešojo transporto juostų.
„Problema yra ta, kad problema išlieka. Tarša didėja, mes rizikuojame sankcijomis“, – teigia S. Gentvilas.
Buvęs premjeras mano, kad, gąsdindama mokesčiu, Vyriausybė tik atliko gudrų ėjimą.
„Tikslas – kad Vyriausybė savo „įsipareigojimą“ būtų įvykdžiusi, pateikusi įstatymo projektą. Ir „žiūrėkite į Seimą, Seimas atmetė, Vyriausybė – ne prie ko“, – aiškina Demokratų frakcijos seniūnas Saulius Skvernelis.
Net 7 iš dešimties Lietuvos keliais riedančių automobilių yra dyzeliniai.
