VRK įvertino Laisvės partijos „Facebook“ ir „Youtube“ paskyrose praėjusių metų lapkritį ir gruodį paskelbtus įrašus, kuriuose partijos vadovė, ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė bei šios partijos narys Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas kalba apie 2023 m. savivaldos rinkimus.
Iš viso VRK tyrė kelis partijos įrašus socialiniuose tinkluose. Skundas gautas dėl 2021 m. lapkričio 8 d. Laisvės partijos „Facebook“ paskyroje patalpinto įrašo, kuriame partija kviečia kartu su ja kandidatuoti į miestų ir rajonų savivaldybių tarybas.
Taip pat aptartas 2021 m. lapkričio 18 d. A. Armonaitės „Facebook“ paskyroje patalpintas įrašas, kuriame ji pasidalino 2015 m. padaryta nuotrauka, kurioje įmažinta, kaip ji prisiekia Vilniaus miesto taryboje. Įraše A. Armonaitė agituoja papildyti Laisvės partijos gretas prieš savivaldos rinkimus.
Dar viename 2021 m. lapkričio 19 d. paskelbtame įraše partija agituoja papildyti jos gretas prieš savivaldos rinkimus, pasidalindama V. Mitalo vaizdo įrašu, kuriame jis kalba apie savo karjeros pradžią savivaldybėje.
Pasak VRK, „įrašuose propaguojama Laisvės partija, šios partijos politikai A. Armonaitė ir V. Mitalas“. Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir kontrolės įstatymas numato, kad politinė reklama turi būti pažymėta ir aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos, o tas nebuvo padaryta. Dalis tirtų įrašų skelbti atlygintinai.
„Politinė reklama yra viešai skleidžiama informacija, nesvarbu ar už užmokestį, ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp kampanijų, ir kurios skleidimu yra ne tik siekiama paveikti rinkėjo motyvaciją, bet ir propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, partijos narys, jų idėjos tikslai ar programa“, – pažymėjo VRK atstovė Lina Petronienė.
„Manome, kad šie įrašai yra politinė reklama. <...> Ji tikrai turėjo būti pažymėta“, – komentuodama Laisvės partijos ir A. Armonaitės įrašus pridūrė L. Petronienė.
Pažymėti politinės reklamos nematė priežasties
Tuo metu A. Armonaitė paaiškinimuose VRK nurodė, kad minėti įrašai nebuvo pažymėti kaip politinė reklama, nes politinė kampanija dar neprasidėjusi, įrašuose nėra raginama balsuoti už partiją, o kalbama apie kasdieninę politinę veiklą.
„Minėti įrašai nebuvo pažymėti kaip politinė agitacija, nes tam nematėme priežasties. <...> Ja siekiama pritraukti į partiją naujų narių, kurie ateityje kandidatuotų savivaldybių rinkimuose. Partijos plėtra yra natūralus, nuolatinis procesas, kurį vykdo visos politinės organizacijos. Tai niekaip nesusiję su rinkimų agitacija“, – tvirtino A. Armonaitė.
Ne visi įžvelgė pažeidimą
Tačiau ne visi komisijos nariai palaikė siūlymą pripažinti įrašus politine reklama. Komisijos narys Andrius Vaišnys kėlė klausimą, kas nutiks, jei komisija pripažins, kad įrašai turėjo būti pripažinti politine reklama, čia jis įžvelgė įstatymų spragą.
„Situacija yra neabejotinai paradoksali. Suprantu, kad pats įstatymo leidėjas, nesuvesdamas labai aiškiai kai kurių formuluočių, pats sukuria ir mums komisijoje prielaidas svarstyti tokį klausimą. <...> Matau tokią neatitiktį mūsų demokratijos. Jeigu tai užtraukia ar lemia administracinę atsakomybę, tada mano pozicija yra tokia, kad aš nepalaikysiu šito sprendimo“, – kalbėjo A. Vaišnys.
Jam antrino ir komisijos pirmininkės pavaduotojas-sekretorius Maksimas Reznikovas.
„Politinė reklama yra neįkreipta į rinkėją, į jo elgesį, į motyvaciją. O šiuo atveju yra konkrečiai kreipiamasi į potencialius partijos narus, kviečiami žmonės ateiti į partiją“, – pastebėjo M. Reznikovas.
VRK sprendimo projekte rašoma, kad 2023 metų savivaldos rinkimų kampanija prasidės šių metų spalio ar lapkričio mėnesį, bet reikalavimai žymėti politinę reklamą galioja visą laiką.
Politinės reklamos skleidimo reikalavimų nesilaikymas gali užtraukti 300–1450 eurų baudą.
