„Jeigu mes iššokam virš mūsų kaimynų, tai praktiškai tiek pramonės plėtra, tiek investicijų pritraukimas yra didžiulis klausimas. Manau, kad čia nuo to reikėtų pradėti pešti scenarijų. Šiandien truputėlį pasigedau prielaidų, kaip keisis vartojimas, nes man atrodo, tai yra didelis klausimas, kaip mes 10-20 metų vartosime energiją, nes kai gyventojų skaičius per metus vienu miestu sumažėja, natūralu, kad mažiau vartosime“, - pirmadienį Lietuvos pramonininkų konfederacijoje, energetikos ministrui pristatant gaires, teigė organizacijos vadovas Robertas Dargis.
Anot jo, strategiją reikėtų nagrinėti, ir atsižvelgiant į kitų šalių strategijas.
„Nebegalima nagrinėti Lietuvos kaip uždaros salos, kai mes esame Europos Sąjungoje. Aš esu įsitikinęs, kad Lietuvos energetikos strategiją reikia nagrinėti pasidėjus ant stalo bent jau Baltijos šalių ir Skandinavijos regiono strategijas. Tik tada mes galėsime matyti scenarijus, kurie labiausiai atitiktų“, - sakė R.Dargis.
Jo teigimu, trūksta aiškaus prioriteto, o jeigu juo taps „pigiai socialiai aprūpinti gyventojus“, nereikia tikėtis, kad Lietuvoje pramonė plėsis.
Energetikos ministras Rokas Masiulis teigė, kad į pramonininkų nuomonę bus atsižvelgta, tačiau tai dar nereiškia, kad visas dėmesys bus skiriamas tik energijos išteklių kainai.
„Šiandien pas pramonininkus girdime, kad jiems svarbiausia kaina. Jeigu lems importas mažą kainą, tai remkimės importu, o jeigu vietinė gamyba, tai remkimės vietine gamyba. O kitos suinteresuotos grupės gali kalbėti priešingai, tad dar neužbėgčiau už akių“, - žurnalistams po pristatymo sakė R.Masiulis.
„Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas teigė, kad strategijoje reikėtų daugiau dėmesio skirti tam, kaip saugotis išorės veiksnių ir jų įtakos kainoms.
„Matau, kad vidinių sprendimų jautrumas yra pakankamai mažas. Ne mūsų vidiniai sprendimai lemia, kaip viskas atrodys, kiek kainuos ir panašiai. Aš garantuoju, kad yra kelios prielaidos, kurias pakeitus, stipriai keistųsi rezultatai. Pavyzdžiui, elektros kaina Skandinavijoje ar Rusijoje, arba naftos ir dujų kainos. Tai reiktų mažinti mūsų jautrumą išoriniams poveikiams“, - tikino D.Misiūnas.
Anot jo, reikėtų atkreipti dėmesį ir į mažąją gamybą, kuri populiarėja pasaulyje, o dėl jos gali kilti kainos likusiems vartotojams.
„Turi saulės bateriją, esi saugus, atsijungi nuo tinklo, o kai atsijungi nuo tinklo, kaštai auga kitiems. Reikia su infrastruktūros dedamąja dirbti labai daug, kalbėti, kaip mes pasidalinsime infrastruktūros kaštus“, - sakė D.Misiūnas.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius siūlė sumažinti galimų scenarijų skaičių, nenagrinėjant pačių nerealiausių, pavyzdžiui, kai Lietuva veikia izoliuotai arba nevykdo Europos Sąjungos įpareigojimų atsinaujinančių išteklių srityje. Anot jo, tai tik apsunkina strategijos nagrinėjimą.
