Jį valdanti bendrovė neseniai atidarė dar vieną parduotuvę Lenkijoje ir toliau tęsia plėtrą Europoje.
Planuoja atidaryti dar daugiau parduotuvių
„Associated British Foods“, kuriai ir priklauso prekybos tinklas „Primark“, naujausioje veiklos ataskaitoje už pastarąjį pusmetį, pranešama apie tolesnę parduotuvių plėtrą.
Per minėtą laikotarpį prekybos tinklas atidarė naujas parduotuves Prancūzijoje, Ispanijoje ir Lenkijoje. Kaimyninėje šalyje jau veikia 6 „Primark“ parduotuvės.
Be to, kompanija praneša, kad netrukus pirmą savo parduotuvę atidarys ir Vengrijoje.
Tinklas skelbia šiuo metu turintis iš viso 440 parduotuvių įvairiose šalyse. Tarp jų – ir Rytų Europoje: Čekijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Rumunijoje ir jau minėtoje Lenkijoje.
Ataskaitoje skelbiama, kad iki 2026 m. „Primark“ planuoja turėti iš viso 530 parduotuvių.
Taigi portalas tv3.lt pasiteiravo prekybos tinklo apie planus plėstis Lietuvoje ar kitose Baltijos šalyse.
Jo atstovai trečiadienį vakare atsiųstame komentare neatmetė galimybės atidaryti parduotuvę Lietuvoje, tačiau konkrečių planų neatskleidžia.
„Primark“ atstovė situaciją pakomentavo taip:
„Džiugu girdėti, kad žmonės norėtų turėti „Primark“ parduotuvę netoliese. Kaip augantis verslas, mes visada dairomės naujų galimybių parduotuvių vietoms. Kaip ten bebūtų negalime komentuoti kalbų, kur kitur jos gali būti atidarytos.“
Kovo pabaigoje Lietuvoje pirmą parduotuvę atidarė lenkiškas prekybos tinklas „HalfPrice“.
Kiek anksčiau plėtrą pradėjo ir daugelyje miestų jau veikia kitas lenkų drabužių tinklas „Pepco“.
Lietuvoje drabužių ir avalynės kainos viršija europines
„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje bendras vartotojų kainų lygis siekia 78,5 proc. Europos Sąjungos vidurkio.
Jei maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos mūsų šalyje siekė 99 proc., tai tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų – 93,3 proc.
Vis tik drabužių kainos mūsų šalyje buvo didesnės už europines ir siekė 102,3 proc. ES vidurkio.
Tai yra daugiau nei, pavyzdžiui, Ispanijoje (84,4 proc.), Airijoje (96,7 proc.), Vokietijoje (98,7 proc.) ar Belgijoje (99,7 proc.).
Tuo metu avalynė mūsų parduotuvėse buvo dar brangesnė. Jos kaina mūsų šalyje siekė 105,2 proc. ES vidurkio.
Lietuviams avalynė buvo brangesnė nei vokiečiams (99,8 proc.), olandams (94,3 proc.), italams (94,8 proc.) ar ispanams (96,7 proc.).
Ir nors lietuviai už kai kurias prekes moka daugiau nei Vakarų Europos gyventojai, mūsų pajamos toli gražu jų nesiekia.
Pavyzdžiui, jeigu minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje yra 924 eurus, tai Vokietijoje – daugiau kaip 2 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.
