Be to, prezidentas taip pat pasirašė Pelno mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis skatinamos modernios investicijos.
G. Nausėda pakartojo, kad priimdama 2024 metų biudžetą valdančioji dauguma neišnaudojo visų galimybių geriau atliepti valstybės ir gyventojų poreikius, nors pripažino, kad dalį kritikos Vyriausybė išgirdo ir biudžetą patobulino.
Pasak jo, 2024-ųjų biudžete pritrūko įvykdyto įsipareigojimo kelti mokytojų algas ir politinių partijų susitarimo dėl švietimo politikos, Vyriausybės programos laikymosi.
„Palankiai vertinu, kad biudžete numatyta galimybė kitais metais atsiradus sąlygoms padidinti finansavimą krašto apsaugos reikmėms. Taip pat, nors ir vienkartiniu sprendiniu, biudžeto proceso finiše Vyriausybė padidino finansavimą šalies keliams. Labai nedaug buvo padidintas ir vaikų neformaliojo ugdymo finansavimas. Tačiau apskritai dėmesys vaikus auginančioms šeimoms liko per mažas“, – pranešime sakė prezidentas.
G. Nausėda biudžeto projekte mato trūkumų
Šalies vadovas teigiamai vertina ir tai, kad planuojant išlaidas laikytasi fiskalinės drausmės ir biudžeto deficitas neviršija 3 proc. BVP Mastrichto kriterijaus, o valdžios sektoriaus skola – 39,9 proc.
„Tačiau pajamų srityje (...) biudžetas, deja, neatliepia sukeltų lūkesčių, kad bus sugeneruotos reikšmingos ir tvarios naujos biudžeto pajamos ateičiai“, – teigia G. Nausėda.
Pasak šalies vadovo, nors keliams numatytas didesnis finansavimas, kuris sieks apie 873 mln. eurų, tačiau kelių atnaujinimo ir priežiūros problema iš esmės liko neišspręsta. Prezidentas žada inicijuoti naujus pasiūlymus situacijai pakeisti.
Krašto apsaugai kitais metais numačius daugiau nei 2 mlrd. eurų, arba 2,75 proc. BVP, G. Nausėda pažymi, kad visi gynybai numatyti finansiniai instrumentai turi būti maksimaliai panaudoti – jei bus viršplaninių lėšų, tam galėtų būti išleista bent 3 proc. BVP.
Komentuodamas mokytojų algų didinimo problemą prezidentas teigia, kad 2024 metais seks šalies ekonomines prognozes ir primins Vyriausybei mokytojams duotus pažadus.
„Jau po pirmojo kitų metų ketvirčio kviesime perskaičiuoti mokytojams pažadėtą 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio rodiklį ir reikalausime atsakingai įvertinus situaciją įsipareigojimus įvykdyti“, – teigė G. Nausėda.
Be kita ko, jis pabrėžė, kad numatytas minimalios algos didinimas 10 proc. (nuo 840 iki 924 eurų) bei 20 proc. neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimas (nuo 625 iki 747 eurų) mažiausias pajamas gaunantiems reikš papildomą 75 eurų pajamų augimą.
Be to, kitais metais augs pensijos ir priartėjame prie tikslo – 50 proc. vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykio.
Senatvės pensijos nuo sausio didės daugiau nei 12 proc. – vidutinė senatvės pensija padidės maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus, o turintiems būtinąjį stažą – 70 eurų iki 644 eurų. Vienišo asmens išmoka didės apie tris eurus – iki 38,23 euro.
Biudžetui pritarta
Gruodžio 9 d. Seimas patvirtino kitų metų ir paskutinį savo kadencijos valstybės biudžetą. Nors beveik visa opozicija balsavo prieš, valdantieji projektą priėmė be didesnio vargo. Daugiau nei šimtu eurų į rankas kitąmet augs algos slaugytojams, socialiniams darbuotojams, daugiau nei dviem šimtais – medikams. Tačiau viskas – skolos sąskaita.
„Už 73, prieš 52, susilaikė 1, biudžetui pritarta“, – tvirtino Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Minimali mėnesio alga kitąmet kils dešimčia procentų ir perkops 700-us eurų į rankas. 70 eurų didės senatvės pensija turintiesiems stažą. Mokytojų algos vidutiniškai kils beveik 300-ais eurų, panašiai tiek – ir medikams. Socialiniai darbuotojai, statutiniai pareigūnai uždirbs maždaug šimtu eurų daugiau nei šiemet. Vaiko pinigai didės dešimčia eurų ir priartės prie šimto eurų sumos.
„Yra numatyta 1,7 mlrd. eurų žmonių pajamų didinimui, tai tikrai prisidės prie perkamosios galios stiprinimo“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Tai paskutinis šios valdančiosios daugumos priimtas valstybės biudžetas.
