„Kiekvienas iš šių incidentų kainuoja labai rimtus pinigus ir čia, matyt, reikėtų kalbėti apie valstybių, kurios patiria tokio pobūdžio provokacijas ar sabotažo aktus, finansinę paramą. Neabejoju, kad apie tai bus kalbama Europos Vadovų Taryboje arba bent jau Europos Ministrų tarybos lygmenyje“, – po pirmadienį vykusio susitikimo su prezidentu žurnalistams teigė G. Paluckas.
„Teko kalbėtis tiek su Latvijos, tiek su Estijos ministrais pirmininkais dėl tam tikrų pasienio zonų vystymo, infrastruktūros, investicijų ir panašių dalykų, nes kiekvienas toks incidentas mažina polinkį investuoti užsienio investuotojams, mažina saugumo jausmą, kritinės infrastruktūros patikimumą. Todėl yra svarbu, kad vadinamosios pakraščio valstybės neliktų nuolatinio nerimo ir pavojaus zonoje. Čia yra svarbios Europos investicijos“, – pabrėžė jis.
Tarptautiniuose vandenyse reaguoti gali tik NATO
Tuo metu paklaustas, ar Lietuva galėtų pasekti Švedijos ar Suomijos pavyzdžiu ir perimti laivus, kurie kelia sabotažus, G. Paluckas nurodo – veiksmų galima imtis tik tuo atveju, jeigu provokacijos vyksta Lietuvos ekonominių interesų zonoje.
„Nė viena Baltijos jūros valstybė nesiekia papildomos eskalacijos ir sąmoningo vienų ar kitų laivų perėmimo. (...) Tačiau, jeigu tie veiksmai vyksta Lietuvos ekonominių interesų zonoje, tai tokiais atvejais galime imtis tam tikrų veiksmų, bet, jeigu tai vyksta tarptautiniuose vandenyse, čia reaguoti gali tik NATO arba panašios institucijos ar tarnybos“, – aiškino ministras pirmininkas.
Sekmadienio rytą paaiškėjus, kad Baltijos jūroje buvo pažeistas Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro (LVRTC) povandeninis optinis kabelis, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pažymėjo, jog Lietuva situaciją vertina labai rimtai. Be to, anot jo, pastaruoju metu dažnėjant panašiems incidentams, tai vertinti kaip atsitiktinius įvykius būtų naivu. Taip pat pirmadienį viešėdamas Briuselyje jis tikino, kad Europos Sąjunga turi reaguoti į tokias situacijas.
ELTA primena, kad panašus incidentas fiksuotas pernai per Kalėdas, kai nustojo veikti Baltijos jūroje esantys povandeniniai elektros ir telekomunikacijų kabeliai, jungiantys Suomiją ir Estiją.
Preliminariais Suomijos pareigūnų duomenimis, pagrindinė elektros jungties „EstLink 2“ gedimo versija – sabotažas, kadangi gruodžio 25 dieną be elektros jungties buvo nutraukti dar 3 kabeliai jūroje.
Lapkritį Baltijos jūroje taip pat fiksuotas panašus incidentas, kai buvo nutraukti du telekomunikacijų kabeliai tarp Švedijos ir Lietuvos bei tarp Suomijos ir Vokietijos. Manoma, kad juos specialiai nutraukė Kinijos laivas „Yi Peng 3“, kuris tuo metu plaukė Baltijos jūroje netoli incidento vietos.
