Tačiau kyla dvejonių dėl kainų apvalinimo. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė atkreipė dėmesį, kad plastikinis maišelis, kuris šiuo metu kainuoja 0,01 euro, gali tapti nemokamas arba pabrangti.
„Tikra mįslė, kaip turės atiduoti kasininkas grąža, kai pirkėjas nupirks maišelį už 0,01 euro ir sumokės 10 centų moneta, jeigu 1 ir 2 centų monetos nebus naudojamos atsiskaitymams. Ir jeigu bus draudžiama 0,01 euro pirkinį apvalinti iki 0 eurų arba iki 0,05 euro ar iki 0,10 euro.
Lietuvos bankas išsprendė nemokamų maišelių problemą, uždraudęs taikyti apvalinimą pirkiniams iki 0,05 euro ir palikdamas kasininkus su dideliu klaustuku. Jei įmonė atiduos maišelius už dyką, jai bus taikomos didelės baudos, kurios viršys maišelių kainą. Jei įmonė netinkamai suapvalins, jai irgi bus taikoma bauda“, – pastebėjo buhalterių atstovė.
Bus apvalinama prekių krepšelio suma
Tuo metu Lietuvos bankas dar pernai pastebėjo ir komentavo, kad gyventojai vis tiek nenaudoja 1–2 ct monetų, o jas išmėto.
Anot Lietuvos banko (LB), nuo 2025 m. gegužės 1 d. galutinė pirkinių krepšelio suma atsiskaitant grynaisiais pinigais bus apvalinama.
Mokant grynaisiais pinigais galutinė pirkinių krepšelio suma būtų apvalinama iki artimiausių 5 centų pagal matematinę taisyklę į mažesnę arba į didesnę pusę, priklausomai ar paskutinis skaitmuo arčiau 0, 5 ar 10.
Apvalinimas bus taikomas visoms atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumoms.
Tačiau 1 ir 2 centai liks apyvartoje. Taikant apvalinimą jomis galės būti mokama ir atiduodama grąža.
Apvalinimą privalės taikyti visi ekonominę veiklą vykdantys ūkio subjektai (prekybininkai, paslaugų teikėjai (taip pat ir vaistinės, medicinos paslaugų teikėjai, teisinių paslaugų teikėjai, finansinių paslaugų teikėjai, mokėjimo paslaugų teikėjai, bibliotekos, baseinai ir kt.), viešojo administravimo subjektai, turgaus prekeiviai ir kt.) – juridiniai ir fiziniai asmenys.
Taikant apvalinimą, 1 ir 2 ct monetos lieka teisėta mokėjimo priemonė, t.y. jomis galima atsiskaityti mokant suapvalintą sumą, tam tikrais atvejais jomis gali būti atiduodama grąža. Prekybininkai (paslaugos teikėjai) negali atsisakyti priimti 1 ir 2 ct monetų, duodamų mokant suapvalintą sumą. Tačiau jie neprivalo vieno mokėjimo metu priimti daugiau nei 50 vnt. monetų.
Monetas žmonės išmėto?
Lietuvoje apyvartoje yra daugiau nei 300 mln. vnt. 1 ir 2 centų monetų. Šios monetos sudaro 59 proc. visų apyvartoje esančių monetų, tačiau pagal vertę (4,7 mln. Eur) jos sudaro tik 3 proc. Lietuvoje 1 ir 2 euro centų monetų skaičius apyvartoje kasmet padidėja vidutiniškai po 30 mln. vnt monetų.
Lietuvos bankas pastebėjo, kad gaminti 1 ir 2 ct monetas kainuoja daugiau nei yra vertos.
„Be to, daugiau kaip 2 mln. eurų vertės 1 ir 2 ct monetų žmonės yra pametę. Kasmet prarandama apie trečdalį milijono eurų.
12 traukinio vagonų – tiek apyvartoje smulkiųjų monetų. Jos sveria 820 tonų. Kasmet šių monetų kiekis apyvartoje padidėja 100 tonų (daugiau nei 1 traukinio vagonu)“ – komentavo Lietuvos bankas.
Anot jo, didžioji dalis 1 ir 2 ct monetų panaudojamos mokėjimams vos vieną kartą – net du trečdaliai į apyvartą išleistų 1 ir 2 ct monetų į Lietuvos banką negrįžta (kitų monetų negrįžta tik trečdalis).
Monetos pametamos arba nugula taupyklėse, kišenėse, stalčiuose, automobiliuose, fontanuose. Kadangi 1 ir 2 ct monetų reikia grąžai atiduoti atsiskaitant prekybos vietose, Lietuvos bankas turi jas nuolat kaldinti (ar įsigyti iš kitų valstybių) ir leisti į apyvartą.
Euro zonos šalys dėl 1 ir 2 euro centų monetų naudojimo yra apsisprendusios skirtingai: Nyderlandai, Belgija, Suomija, Airija, Italija ir Slovakija nebeleidžia šių monetų į apyvartą ir taiko galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimą, o kitose euro zonos šalyse 1 ir 2 euro centų monetos ir toliau cirkuliuoja apyvartoje. Apvalinimą taiko ir ne euro zonos šalys – Švedija, Norvegija, Danija, Kanada ir Australija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
