Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Vienoje iš sostinės parduotuvių sutiktas Darius maisto renkasi trims savaitėms į priekį. Vyras įsitikinęs, kad maisto produktai Lietuvoje nėra pigūs.
„Stipriai brangu. – Ar viskas, ar dalis prekių? – Daugmaž viskas. <...> Oi, nemažai išleidžiam“, – tvirtino vyras.
Pakloja nemažą dalį algos
Parduotuvėse kalbinti žmonės pasakoja, kad maistui pakloja nemažą dalį savo atlyginimo:
„Ar daug per mėnesį išleidžiat maistui? – Norėtųsi mažiau. – Kokią dalį, jei ne paslaptis, pajamų? – Penktadalį, ketvirtadalį.“
„Kokį trečdalį tikrai. – Daug tikriausiai? – Galima sakyti daug.“
„Kiek savo algos išleidžiat maistui? – Daug. – O daug yra kiek? – Pusę algos. Su dviem vaikais, pusę algos.“
„Lietuva yra ketvirtoje vietoje pagal maisto svorį vartojimo struktūroje, apie penktadalį visų išlaidų standartinis vartotojas Lietuvoje išleidžia maistui“, – skaičiavo „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Latviai išleidžia dar daugiau – beveik ketvirtadalį išlaidų sudaro maistas. Lenkai pravalgo mažesnę dalį pajamų – 17,5 procento. Tiesa, visos trys šalys viršija Europos Sąjungos vidurkį, kuris siekia 15 procentų.
„Pakankamai didelis skirtumas. Faktas yra tai, kad Lietuvoje maisto vartojimo dalis nuo visų vartojimo išlaidų nemažėja. Tai yra didesnė problema, nes tai tiesiog rodo, kad gyventojų perkamoji galia atsigauna labai nevienodai. Yra žmonių, kurie maistui skiria mažiau ir kurie gali pirkti maistą neskaičiuojant, kiek jis kainuoja, bet panašu, kad dalis gyventojų tikrai skaičiuoja. Ir jiems maisto kainos, aukštos maisto kainos, yra problema“, – pabrėžė A. Izgorodinas.
Kritika iš ekonomistų
Valdžia aukštoms maisto kainoms nusprendė paskelbti karą. Subūrė specialią maisto tarybą, kuri gilinsis į maisto produktų kainodarą, stebės kiek uždirba prekybininkai, perdirbėjai ir ūkininkai.
„Mes sieksime teisingos kainos pasiskirstymo tarp visos grandinės dalių, ar tikrai visos grandinės dalys turi pagrįstą pelną“, – žadėjo žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.
Maisto taryba vienys 27-ių sričių atstovus iš valstybės institucijų, žemės ūkio sektoriaus, pramonininkų ir prekybininkų. Taryba bandys teikti rekomendacijas valdžiai, kokių sprendimų reikia, kad maisto kainos būtų mažesnės, teisingesnės.
„Atliekant analizę, turėtų paaiškėti, kur yra problemos, kodėl tos kainos yra didesnės, kokios priežastys tai nulemia“, – vardijo I. Hofmanas.
Nors maisto taryba tik suburta, rinkos ekspertai ir pačios tarybos nariai abejoja, ar valdžiai pavyks sumažinti maisto kainas.
„Vienas iš esminių klausimų, ką ir gerbiamas ministras minėjo, kaip tai koreliuos su konkurencijos teise, su konkurencijos įstatymu, kokių kainų taryba prašys atskleisti“, – kalbėjo Pramonininkų konfederacijos atstovė Daiva Macijauskė.
„Tai yra visiškai nerealu ir tai yra ambicijos, kurios niekuo nepagrįstos“, – įsitikinęs A. Izgorodinas.
Pirmas maisto tarybos posėdis įvyks vasario 20-ą dieną.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
