Vienas pagrindinių klausimų, kyla dėl parduotuvių ir ten dirbančiųjų likimo. Natūralu, kad įmonei neapsimokėtų turėti dviejų prekybos centrų vienas šalia kito. Tai portalui tv3.lt patvirtino mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas, sakydamas, kad jungtuvės, reiškia kaštų optimizavimą – dalis tiekėjų gali būti nušalinti nuo veiklos, o kiti įgauti didesnę svarbą, taip pat galiams parduotuvių uždarymas.
„Visų pirma susijungimas naudingas dėl pačių prekybos taškų. Aišku dalį jų gali tekti uždaryti, nes parduotuvės bus šalia. Bet tokio tipo susijungimai leidžia iš karto gauti prekybines vietas, kurias kitaip būtų sunku gauti. Nes reiktų nuo žemės sklypo įsigijimo iki pastatymo investuoti, o čia turi įdirbtas vietas ,kurias gali nusipirkti“, – teigia J. Gavėnas.
Jungtuvės signalizuoja ir apie mažėjančius prekybos plotų pasirinkimus.
„Kai pradeda jungtis rinkos, tai reiškia, kad rinka pradeda sotintis. Galimybės senka, prekybos plotas gyventojų skaičiui pasiekia maksimumą ir dalyviai pradeda stambėti. Tai yra brandžios rinkos požymis. Naujų žaidėjų atsiradimas jau mažai tikėtinas tampa“, – sako J. Gavėnas.
Apie galimą parduotuvių užsidarymą užsimena ir Konkurencijos taryba, ir Baltijos šalių advokatų kontoros „Triniti“ steigėjas Linas Sabaliauskas.
Identifikuotas koncentracijos problemas galima išspręsti
Pranešti apie numatomą koncentraciją Lietuvoje privaloma tuomet, jeigu abiejų subjektų bendrosios pajamos didesnės nei 14,5 mln. eurų, o kiekvieno iš subjektų pajamos didesnės nei 1 mln. 450 tūkst. eurų. Abu šiuos kriterijus, tiek „Iki“ tiek „Rimi“ atitinka, tad jungtuvių atveju privalėtų kreiptis į Konkurencijos tarybą.
Konkurencijos tarnyba dar nenagrinėja konkretaus prekybos tinklų „Rimi“ ir „Iki“ atvejo, nes negavo užklausos. Tačiau pasidalina bendrais bruožais, kas vyksta jungiantis dviem rinkos žaidėjams.
Pirmiausia yra nagrinėjama koncentracija – įvertinama, ar nebus sukurta, ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba reikšmingai apribota konkurencija atitinkamose rinkose.
Jeigu tokie atvejai nustatomi, sandorį vykdantys dalyviai gali siūlyti priemones, kurios išspręstų konkurencijos problemas. Priklausomai nuo identifikuotų konkurencijos problemų, priemonės gali būti įvairios, pavyzdžiui tam tikro verslo ar jo dalies perleidimas kitiems asmenims. Konkrečiau, jeigu mažesniame Lietuvos mieste egzistuotų kelios „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvės, koncentracija gali būti per didelė. Tokiu atveju vienos parduotuvės išliktų, kitos gali būti perleistos kitam rinkos žaidėjui.
Koncentracijos nagrinėjimo metu yra vertinamos įvairios aplinkybės, kurios yra reikšmingos savo poveikiu konkurencijai, įskaitant koncentracijos poveikį koncentracijos dalyvių klientams, tiekėjams, konkurentams.
Advokatas Linas Sabaliauskas įvertinęs tai, kad detalių apie „Rimi“ ir „Iki“ galimą sandorį nėra skelbiama, komentuoja galimus atvejus, žinomus iš praktikos. Lietuvoje anksčiau jungėsi degalinių tinklai, draudimo įmonės. Tai ir byloja apie galimą parduotuvių skaičiaus mažėjimą.
„Čia didžiausias klaustukas ir konsultuojantiems teisininkams, ir Konkurencijos tarybos specialistams bus, kaip apibrėžti tą rinką, kurioje prekybos tinklai konkuruoja. Situacija tokia, kad žmogus apie parduotuvę galvoja taip: jei gyvena Užupyje, į Naująją Vilnią apsipirkti nevažiuos. Tai tikėtina, kad bus imama ne visos Lietuvos rinka, o atskiri miestai ir atskirų miestų rajonai, vertinama, ar toje rinkoje sustiprėja dominuojanti padėtis. Tada Konkurencijos taryba išnagrinėjusi tą pranešimą apie koncentraciją gali priimti trijų tipų nutarimą: arba leisti vykdyti koncentraciją pagal pateiktą pranešimą, arba atsisakyti duoti leidimą, arba leisti vykdyti koncentraciją pagal nustatytas sąlygas ir įpareigojimus. Paskutiniuoju atveju taryba gali nustatyti sąlygas, kad koncentracija leidžiama, jeigu vienas ar kitas iš rinkos dalyvių atsisakys toje rinkoje parduotuvių.
Tokių pavyzdžių mes turėjome. Prieš kelis metus draudimo rinkoje buvo sandoris dėl „PZU“ ir „Lietuvos draudimo“. Ten ir buvo įpareigojimas per tam tikrą laiką parduoti dalį verslo, kad nesusidarytų dominuojanti padėtis. Tikėtina, kad gali būti reikalavimas arba parduoti dalį parduotuvių, ar uždaryti, ar išnuomoti“, – pasakoja L. Sabaliauskas.
Kas tokiu atveju laukia darbuotojų – nežinia. L. Sabaliauskas sako, kad Konkurencijos taryba nelabai gilinasi į darbuotojų likimus – svarbiausia vartotojai ir konkurencijos intensyvumo lygis rinkoje.
Įmanoma, kad darbuotojai būtų tiesiog atleisti, perkelti į kitą parduotuvę arba – įsidarbintų naujoje parduotuvėje. Mat dažnai pasigirsta kalbos apie darbuotojų trūkumą.
„Manau, kad šiuo atveju galbūt darbuotojai turėtų daugiau atvejų susirasti naują darbą, nes darbuotojų trūkumas rinkoje jaučiamas. Be to įmanoma, kad tuos prekybos plotus nupirktų tie, kurie sutinka ten pat atidaryti parduotuvę, pavyzdžiui „Lidl“ ar „Aibė“.
Yra „Prisma“ prekybos centras. Visose Baltijos šalyse, kuris labai stiprus Suomijoje, stiprus ir Estijoje. Galbūt sunkiai randa Lietuvoje vietą. Bet gal jiems atsivertų galimybė perimti tuos prekybos centrus, nes kurį laiką jau nedarė plėtros“, – svarsto advokatas.
Nemažiau klausimų kiltų tiekėjams, kuriems derybinės sąlygos mažėjant žaidėjų skaičiui rinkoje, suprastėtų.
„Turbūt labai sunki riba tarp to, kas garbinga ar teisinga. Tiek pirkėjas, tiek tiekėjas stengiasi išsiderėti kuo geresnes sąlygas ir tam naudoja visus būdus. Tai jo dydis, tiekimo mastas. Alternatyvų tiekėjui sumažėjimas, įtaką derybinei galiai. Ar dėl to bus pažeisti kažkokie įstatymai, ar piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, būtų nagrinėjama kiekvienu atveju atskirai. Jau yra buvę tyrimų dėl tokių atvejų.
Paprastai kalbant, be jokios abejonės sumažėjus dalyvių skaičiui, ir tiekėjams sumažėja pasirinkimų kam tiekti. Mažmeninių centrų derybinė galia padidės. Į tiekėjų pasirinkimą, Konkurencijos taryba būtinai atkreips dėmesį“, – komentuoja L. Sabaliauskas.
Mažmeninės prekybos tinklą „Rimi“ valdanti Švedijos bendrovė „ICA Gruppen“ penktadienį oficialiai patvirtino, kad derasi dėl Lietuvos mažmeninės prekybos tinklo „Iki“ įsigijimo.
Prekybos tinklo „IKI“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė pranešė, kad kol kas neaišku ar susitarimas bus pasiektas. Diskusijos tęsiasi, o prekybos tinklas dirba kaip įprasta.
„Kaip ir „ICA Gruppen“, prekybos tinklas „IKI“ pabrėžia: šiuo metu joks susitarimas tarp šalių nėra pasiektas ir nėra prielaidų, kad susitarimas bus pasiektas apskritai.
Prekybos tinklas „IKI“ ir toliau nuosekliai laikosi pasirinktos strategijos, tad diskusijos su „ICA Gruppen“ tėra tik viena iš potencialių galimybių ateities vystymuisi“,– rašoma išplatintame pranešime spaudai.
„Rimi Lietuva“ apyvarta per tris šių metų ketvirčius siekė 232 mln. eurų (be pridėtinės vertės mokesčio) ir buvo 12,1 proc. didesnė nei prieš metus. Rugsėjo pabaigoje „Rimi“ tinklui Lietuvoje priklausė 56 parduotuvės – keturiomis daugiau nei 2015–ųjų pabaigoje.
2015 metais „Rimi Lietuvos“ grynasis pelnas išaugo 7,7 karto iki 7,307 mln. eurų, apyvarta padidėjo 15,7 proc. iki 288,324 mln. eurų.
„Palink“ praėjusiais metais uždirbo 9,66 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno – 2,7 karto daugiau nei 2014 metais, bendrovės konsoliduotos pardavimo pajamos per metus padidėjo 1,4 proc. iki 596,659 mln. eurų.
2015 metų pabaigoje Lietuvoje „Palink“ valdė 241 parduotuves.
44,35 proc. „Palink“ akcijų valdo Vokietijos mažmeninės prekybos milžinė „Rewe“, po 20 proc. – Meno saloje registruota „Baltisches Haus“ ir Šveicarijos „Coop“, 10,5 proc. – Belgijos „Eln. Fr. Colruyt“, 5 proc. – Prancūzijos „Unilec“.
