Apie derybas su „Iki“ tinklą valdančios bendrovės „Palink“ savininkais penktadienį pranešė „ICA Gruppen“. Bendrovė pabrėžė, kad susitarimas dėl „Iki“ tinklo dar nėra pasiektas ir dar negalima pasakyti, kad derybos baigsis sėkmingai.
Su galimu sandoriu nesusijęs advokatų profesinės bendrijos „Fort“ advokatas Andrius Mamontovas BNS teigė, jog pagrindinis klausimas yra, ar Konkurencijos taryba leis „Rimi“ įsigyti „Iki“ tinklą.
„Čia bus esminis konkurencijos klausimas. Konkurencijos taryba vertins, kaip toks sandoris paveiks rinką. Aš manau, kad čia bus esminis klausimas. Šioje situacijoje pirmas klausimas yra įsivertinti konkurencijos klausimus“, - kalbėjo A.Mamontovas.
Anot jo, šis įsigijimas nėra tiesiogiai susijęs su Vokietijos mažų sąnaudų mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ atėjimu į Lietuvą.
„Iš principo manau, kad toks sandoris yra įmanomas. Nemanyčiau, kad tai per daug susiję su „Lidl“, nes „Rimi“ ir „Lidl“ segmentai yra skirtingi“, - tvirtino A.Mamontovas.
Finansinių patarėjų paslaugas sudarant sandorius teikiančios FMĮ „Orion Securities“ Įmonių finansų skyriaus vadovas Mykantas Urba teigia, kad kalbos apie „Rimi“ ir „Iki“ jungtuves rinkoje sklando jau kelis mėnesius:
„Manau, jungtuvės būtų prasmingos, nes nei „Rimi“, nei „Iki“ nėra tokie stiprūs dalyviai mažmeninėje prekyboje kaip „Maxima“. Susijungusios į vieną, įmonės puikiai viena kitą papildytų, nes „Rimi" koncepcija yra didelės, o „Iki“ - mažos parduotuvės“.
Prekybos tinklo „IKI“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė praneša, kad kol kas neaišku ar susitarimas bus pasiektas. Diskusijos tęsiasi, o prekybos tinklas dirba kaip įprasta.
„Esame patenkinti 2016 metais pasiektais įmonės rezultatais bei vykdoma verslo strategija. Turėdami tvirtą ekonominį pagrindą esame pasiruošę ateities iššūkiams. Žinoma, būdami antru pagal dydį mažmeninės prekybos tinklu Lietuvoje, esame įsipareigoję savo darbuotojams bei akcininkams, nuolat stebėti rinkoje pasitaikančias galimybes.
Kaip ir „ICA Gruppen“, prekybos tinklas „IKI“ pabrėžia: šiuo metu joks susitarimas tarp šalių nėra pasiektas ir nėra prielaidų, kad susitarimas bus pasiektas apskritai.
Prekybos tinklas „IKI“ ir toliau nuosekliai laikosi pasirinktos strategijos, tad diskusijos su „ICA Gruppen“ tėra tik viena iš potencialių galimybių ateities vystymuisi“, - rašoma išplatintame pranešime spaudai.
Įvertino kiti prekybos tinklai
Didžiausios „Rimi“ ir „Iki“ konkurentės „Maxima grupės“ generalinis direktorius Alvydas Šustikas BNS teigė, kad galimas sandoris atspindi šiuo metu vykstančias pasaulines verslo konsolidacijos tendencijas – verslas jungiasi ir stambėja.
„Vertinant vartotojo aspektu, pirkėjams reikės priprasti prie pokyčio, nes dalies jų šis tinklas, matyt, buvo mėgstamas. Kita vertus, vieno žaidėjo derybinės galios išaugimas gali būti naudingas vartotojui, nes prekybos tinklas turės daugiau galimybių su tiekėjais susitarti dėl pirkėjui palankesnės kainos“, - BNS sakė A.Šustikas.
Vienintelis alijanso „Aibė“ savininkas Renatas Vaitkevičius „Verslo žinioms“ tvirtino, jog įvykus sandoriui, didžiausią įtaką pajus tiekėjai, nes jiems teks persiderėti dėl tiekimo sąlygų. Be to, bendrovė mano, kad kai kuriuose miestuose atsilaisvins parduotuvės ir jas bus galima išsinuomoti.
„Lidl“ atstovė spaudai Agnė Gaižauskaitė BNS sakė, jog bendrovė nekomentuoja konkurentų veiksmų rinkoje.
J. Gavėnas: šansų naujam tinklui ateiti į Lietuvą lieka mažiau
Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas teigia, kad toks žingsnis parodytų rinkos subrendimą. Deja, tai nebūtų gera žinia kitiems prekybos tinklams, kurie sumanytų žengti į Lietuvą.
„Kai pradeda jungtis rinkos, tai reiškia, kad rinka pradeda sotintis. Galimybės senka, prekybos plotas gyventojų skaičiui pasiekia maksimumą ir dalyviai pradeda stambėti. Tai yra brandžios rinkos požymis. Naujų žaidėjų atsiradimas jau mažai tikėtinas tampa“, - sako J. Gavėnas.
Pasak jo, prekybos tinklas klientų požiūriu „Maximai“ iššūkio neturėtų mesti, nes tai būtų klientų bazės sujungimas, o ne naujų pritraukimas. Įtakos tokiam žingsniui galėjo turėti ir „Lidl“ atėjimas.
„Bet kokiu atveju kiekvienas prekybos tinklas ir sistema turi rasti savo klientą. Ir tikriausiai tų sunkumų vieni kiti žaidėjai patiria daugiau, yra noras sujungti pastangas, kad išsilaikytų toje konkurencinėje kovoje“, - komentuoja mažmeninės prekybos ekspertas.
Be abejo, susijungimas reiškia kaštų optimizavimą. Tai reiškia ne tik, kad dalis tiekėjų gali būti nušalinti nuo veiklos, o kiti įgauti didesnę svarbą, bet ir kai kurių parduotuvių užsidarymą.
„Visų pirma susijungimas naudingas dėl pačių prekybos taškų. Aišku dalį jų gali tekti uždaryti, nes parduotuvės bus šalia. Bet tokio tipo susijungimai leidžia iš karto gauti prekybines vietas, kurias kitaip būtų sunku gauti. Nes reiktų nuo žemės sklypo įsigijimo iki pastatymo investuoti, o čia turi įdirbtas vietas ,kurias gali nusipirkti“, - teigia J. Gavėnas.
„Rimi Lietuva“ apyvarta per tris šių metų ketvirčius siekė 232 mln. eurų (be pridėtinės vertės mokesčio) ir buvo 12,1 proc. didesnė nei prieš metus. Rugsėjo pabaigoje „Rimi“ tinklui Lietuvoje priklausė 56 parduotuvės - keturiomis daugiau nei 2015-ųjų pabaigoje.
2015 metais „Rimi Lietuvos“ grynasis pelnas išaugo 7,7 karto iki 7,307 mln. eurų, apyvarta padidėjo 15,7 proc. iki 288,324 mln. eurų. „Palink“ praėjusiais metais uždirbo 9,66 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno - 2,7 karto daugiau nei 2014 metais, bendrovės konsoliduotos pardavimo pajamos per metus padidėjo 1,4 proc. iki 596,659 mln. eurų.
2015 metų pabaigoje Lietuvoje „Palink“ valdė 241 parduotuves.
44,35 proc. „Palink“ akcijų valdo Vokietijos mažmeninės prekybos milžinė „Rewe“, po 20 proc. - Meno saloje registruota „Baltisches Haus“ ir Šveicarijos „Coop“, 10,5 proc. - Belgijos „Eln. Fr. Colruyt“, 5 proc. - Prancūzijos „Unilec“.
