Pirkėjas, kasos čekyje pamatęs didesnę kainą, nei nurodyta ant prekystalių, neretai suskumba apkaltinti parduotuvę sąmoninga apgaule. Vis dėlto specialistai tikina, kad tokie atvejai – netyčiniai. Pralobti pirkėjų sąskaita parduotuvės stengiasi kitais būdais – manipuliuodamos kainomis.
Praėjusią savaitę Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) už klaidinamą reklamą nubaudė parduotuves „Maxima“ ir „Jysk“. „Maximai“ skirta 6 tūkst. litų bauda už tai, kad lentynose prekių kaina buvo kitokia, nei pateikiama čekiuose.
Dar vienas dažnas vartotojų skundas – kad „Maxima“ pasibaigus akcijoms neskubėdavo pakeisti senųjų kainų, esą taip pirkėjai sumokėjo brangiau. „Jysk“ gavo 5 tūkst. litų baudą, nes bendrovės reklaminiuose leidiniuose daugiau nei metus nurodoma biuro kėdės kaina buvo 149,99 lito, tačiau parduotuvėje prie šios prekės pridedamame reklaminiame lankstinuke rašyta, kad sena kėdės kaina – 299 litai ir pirkėjas sutaupys 150 litų.
Panašių atvejų, ko gero, yra pastebėjęs kiekvienas pirkėjas. O susidūrę su tokiais atvejais jie skuba apkaltinti prekybos centrų darbuotojus, kad šie klaidina sąmoningai siekdami apgaulės būdu uždirbti. Turint galvoje, kad vartotojų pasitikėjimo indeksas Lietuvos prekybos centrais ir prekybininkais yra vienas mažiausių visoje ES, toks požiūris nestebina. Šių metų pavasarį TNS atlikto tyrimo, kuriame analizuotas pasitikėjimas įvairų šakų verslais nuo 2005 metų, duomenys rodo, kad Lietuvoje pasitikėjimas prekybos centrais smuko 18 punktų ir siekė 30. Palyginimui, bankininkų pasitikėjimo indeksas yra 38, o telekomunikacijų bendrovių – aukščiausias iš visų tirtų verslo sektorių – 49.
Vis dėlto savaitraščio kalbinami pašnekovai pasakojo, kad gyventojų įtarimai nėra teisingi – įmonės puikiai supranta, kad uždirbti iš sąmoningos klientų apgavystės pavyktų labai nežymiai, o žala parduotuvės reputacijai tokiu atveju būtų milžiniška.
Krūvis per didelis
„Norfoje“ dirbanti pardavėja Agnė (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi – red. past.) aiškino, kad kainų neatitikimai kasose ir čekiuose kartais pasitaiko dėl to, jog dideliu krūviu dirbdami pardavėjai nespėja pakeisti kainų.
„Kartais kasose yra pilna žmonių, vadybininkai atneša pakeisti šūsnį kainų. Nėra kada jų pakeisti, o kainos jau perkeliamos į kompiuterius, – pasakojo Agnė. – Prekybos tinklai kartais net samdo įmones, kurios kartą per savaitę atvažiuoja ir jas tikrina, o už kiekvieną nerastą ar netinkamą kainą baudžia direktorę. Netikiu, kad kokia nors parduotuvė specialiai apgaudinėtų klientus.“
Pasak pašnekovės, neretai nutinka taip, kad ir patys prekeiviai neįdėmiai pažiūri kainas ir vėliau kaltina parduotuvės darbuotojus.
Geriau manipuliuoti
Rinkodaros specialistas Audrius Savickas pasakojo, kad net nusprendusiam pirkėjus klaidinti prekybos centrui to daryti neapsimokėtų dėl sudėtingo administravimo.
„Apgaudinėjant nukenčia parduotuvės įvaizdis, tuomet neišvengiama konfliktų su klientais, todėl tikiu, kad kainų neatitikimas yra nepiktybinės žmogiškos klaidos. Be to, tokias apgavystes įmonės viduje būtų itin sunku administruoti ir organizuoti“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak A. Savicko, prekybos centrai stengiasi pralobti kitais, pirkėjams nepastebimais būdais – manipuliuodami kainomis. Tokiu atveju apgavystė nėra akivaizdi, o čia puikiai padeda ir mūsų psichika – esą žmonės patys linkę matyti tai, ką nori, ir prekybininkai tai išnaudoja.
„Viena iš manipuliacijų yra pakelti kainas tų produktų, kurių kainų žmonės neatsimena, nes perka retai, – dėstė pašnekovas. – Žmonės yra jautrūs dažnai perkamų produktų kainų pokyčiams – pienui ar duonai, o tų produktų, kuriuos perkame kartą per pusmetį – prieskonius ar padažus, – kainų neatsimename, todėl tokių produktų marža parduotuvėse yra gerokai didesnė.“
Esą ne ką mažiau manipuliuoja ir produktų gamintojai. Pašnekovas aiškino, kad viena labiausiai paplitusių kainų manipuliacijų – pakuočių sumažinimas vos keliais centimetrais, pavyzdžiui, perkant pieno pakuotes, padaroma, kad vizualiai 0,9 litro talpos pakuotė būtų beveik kaip vieno litro talpos. Pirkėjai labiausiai reaguoja į kainą, o ne į talpą.
Kalti ir politikai
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovų paprašius detaliau paaiškinti, dėl ko VVTAT skyrė baudą ir ar parduotuvėje numatytos nuobaudos už neteisingai nurodytas kainas, savaitraščiui iki nurodyto laiko atsakymų gauti nepavyko.
Tačiau Lietuvos prekybininkų asociacijos prezidentas Laurynas Vilimas užtikrino, kad didieji prekybininkai nesiima pigių triukų ir kainų tyčia nekeičia, o klaidos dažniausiai pasitaiko dėl to, jog dideliems prekybos tinklams sunku administruoti sistemas.
„Lietuvos vartotojų pasitikėjimo koeficientas yra nebūdingai žemas ES masteliu. Kodėl taip yra? Viena iš priežasčių gali būti, kad pastaruoju metu žmonės jautrūs kainoms dėl tam tikrų maisto produktų kilimo, – pasakojo L. Vilimas. – Kita priežastis gali būti valdžios atstovų populizmas, kai politikai prieš rinkimus norėjo matyti kuo daugiau priešų, kad turėtų su kuo kovoti.“
Bauda – iki 120 tūkst. litų
VVTAT Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja Milda Deimantė savaitraščiui aiškino, kad dažniausiai pasitaikantys skundai dėl kainų neatitikimų – kai prekės kaina nesutampa nurodyta prekybos centro lentynoje ir kasos kvite. „Tokių nesutapimų daugiausia pastebima didžiuosiuose prekybos centruose, neišskiriant vienos konkrečios prekės, nes skundžiamasi dėl tiek maisto, tiek ne maisto prekių kainų nesutapimo lentynose ir kasos kvituose“, – pridūrė specialistė.
Pasak jos, nustačius Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimą bendrovei gali būti skiriama nuobauda nuo tūkstančio iki 30 tūkst. litų, o esant sunkinančioms aplinkybėms – ir iki 120 tūkst. Bauda priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, trukmės ir masto, kai pažeidimas yra mažareikšmis, juo nepadaroma esminės žalos vartotojų interesams, gali būti skiriama nuobauda – įspėjimas.
Faktai: Klaidinanti reklama
Liepą Konkurencijos taryba skyrė 29, 5 tūkst. litų baudą bendrovei „Studio moderna“. Nustatyta, kad reklamoje apie keraminę blynų keptuvę ir „Penkių žvaigždučių“ kortelę buvo pateikiama neišsami informacija
Konkurencijos taryba rugsėjį skyrė 15,5 tūkst. litų baudą „Samsung Electronics Baltics“ už tai, kad ši skelbė apie perpus pigiau parduodamus išmaniuosius telefonus, nei jie kainavo iš tikrųjų
VVTAT spalį bendrovėms „Jysk“ ir „Maxima“ už klaidinančią reklamą skyrė atitinkamai 5 ir 6 tūkst. litų baudas
