Pareigūnai, išgirdę tokią informaciją, tik akis išpūtė: negalima, jokiu būdu negalima. Baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybė ne tik auginantiesiems kanapes, bet ir tiems, kurie jas laiko, gabena, parduoda. Tad pareigūnai, pagavę pirkėją su kanapių saujele, jį tikrai nubaustų, nes mūsų įstatymuose dėl kanapių jokios išlygos nenumatytos – nei maistinių, nei pluoštinių kanapių Lietuvoje negalima nei auginti, nei pardavinėti.
Moters pirktų kanapių kilmės šalis – Kinija, eksportuotojas – lietuviško kapitalo prekybos tinklas Latvijoje, fasuotojas – viena Panevėžio įmonė. Šios įmonės atsakinga darbuotoja sakė, kad jie, jei reikės, nuo pareigūnų atsigins, nes turi palankų valdininkų įstatymo išaiškinimą apie šią veiklą. Moteris priminė aguonas: „Jos Lietuvoje taip pat yra draudžiamos, bet jų pilnos parduotuvės, o prieš Kūčias prekybininkai dar ir akcijas skelbia, varžydamiesi dėl didesnio pardavimo. Nors aguonos visos yra narkotinės.“
Narkotikų nerasta
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus darbuotoja sakė, kad Lietuvoje parduodamos Kinijoje augintos kanapių sėklos yra ištirtos. Laboratorijoje ištyrus mėginius patvirtinta, kad aktyvių, svaiginamąjį poveikį sukeliančių medžiagų yra mažiau už nustatytą leistiną ribą, t. y. ne daugiau kaip 0,2 proc. tetrahidrakanabinolio (THC).
Trukt už vadžių, ir vėl iš pradžių – mūsų įstatymai draudžia auginti bet kurias kanapes, o kitos ES šalys kanapes augina įvairiausioms ūkio reikmėms ir už tai ūkininkai gauna ES paramą. Visose ES valstybėse svaiginamųjų medžiagų nekaupiančių pramoninių kanapių rūšys yra laikomos subsidijuojama žemės ūkio kultūra.
Pasak Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio ir maisto departamento kokybės vyr. specialistės Virginijos Vingrienės, tokia situacija dėl kanapių Lietuvoje susiklostė dėl to, kad pagal Lietuvos įstatymus kanapes tiekti šalies rinkai yra draudžiama, o pagal ES įstatymus prekyba pramoninių kanapių sėklomis ir žaliava leidžiama visose ES šalyse.
Išbandyta Upytėje
Kanapių auginimo technologija buvo išbandyta Lietuvos žemdirbystės instituto Upytės bandymų stotyje. Kaip VL sakė šios stoties mokslininkė Zofija Jankauskienė, jų atlikti bandymai parodė, kad kanapėms labai patinka mūsų klimatas, nors iš pradžių buvo įtarta, jog šis Pietų augalas gali būti kaprizingas. Tačiau kai kurios kanapės užaugo iki 5 metrų, o trimetės beveik visos buvo tokio dydžio. Jų stiebai buvo stori ir tvirti, o jas nuimant ir krūmapjovės sunkiai įveikė. Užsienio šalyse kanapėms nuimti naudojamos specialios pjaunamosios, tačiau lietuvaičiams kol kas tai dar neaktualu.
Mūsų mokslininkai negali pasidžiaugti ir atliekamiems mokslo tyrimams sudarytomis sąlygomis. Europos mokslininkai įtaria, kad lietuviai bijo net žodžio „kanapė“, nors jau esą įrodyta, jog narkotinės ir pramoninės kanapės yra visiškai skirtingomis savybėmis pasižymintys augalai. Visai be reikalo baiminamasi, jog tarp pluoštinių kanapių lietuvaičiai įterps ir narkotinių: pluoštinės kanapės užgožia bet kuriuos kitus augalus, taip pat ir įsėtas narkotines kanapes, kurios yra žemaūgės ir šilumamėgės. Be to, apdulkintos pluoštinių kanapių žiedadulkėmis, narkotinės kanapės tampa neutralios.
Prarandame milijonus
Mokslininkė Z.Jankauskienė neabejoja, kad pluoštinės kanapės – labai pelninga ir perspektyvi kultūra, nes kanapes daug kur galima panaudoti. Be to, jos yra ir subsidijuojamos – už vieną toną pluošto mokama 90 eurų.
Z.Jankauskienė sako, kad kanapių pluoštas yra naudingas ir trumpas, ir ilgas, o masės būna iki 40 tonų iš vieno ha. „Kuri kita kultūra tokia dosni?“ – klausia mokslininkė.
Ji primena, kad kanapės Lietuvoje augintos nuo neatmenamų laikų. Šių kultūrų plotai sparčiai ėmė mažėti suklestėjus sintetinių medžiagų pramonei ir apie šeštą praeito amžiaus dešimtmetį praktiškai visiškai išnyko. Tuomet ir žodžio „narkotikai“ lietuvio kalboje dar nebuvo. Yra žinoma, kad 1956 m. Lietuvoje dar buvo auginama 331 ha kanapių. Nuo 2006-ųjų ūkininkai siekia į mūsų laukus sugrąžinti kanapes, tačiau dabar jas pirmiausia reikia legalizuoti.
Kol kas tai padaryti mūsų ūkininkams nesiseka. Vis dar diskutuojama, kas pirmiau turėtų atsirasti: kanapių perdirbimo pramonė ar kanapėmis užsėti laukai. Tokias diskusijas viena ūkininkė pavadino bandymu išsiaiškinti, kas pirmiau atsirado: višta ar kiaušinis. „Sutvarkykite įstatyminę bazę, suteikite mums tokias pat galimybes, kokias turi kitų ES šalių žemdirbiai, ir mes bemat įrodysime, kas pirmiau turi būti“, – sakė kanapių sėklas pirkusi ūkininkė.
Z.Jankauskienė kanapių naudą vardyti pradeda nuo seniausios žmonijos patirties – jos galėtų būti naudojamas maistui, kosmetikos ir natūralaus, ekologiško pluošto gamybai. Iš kanapių pluošto vėlgi gaminama pati įvairiausia produkcija nuo drabužių iki popieriaus, celiuliozės gamybos, rūkomojo popieriaus ar banknotų gamybai būtinos medžiagos.
Kanapių pluoštą mielai naudoja visos Europos baldžiai, automobilių gamintojai. Sako, net moderniausių jūrinių laivų lynų šerdys ir šiandien yra kanapinės, nes nė viena laboratorijose sukurta sintetinė medžiaga nėra tokia atspari jūros druskai kaip kanapių pluoštas. Jis yra nepakeičiama ekologiška namų šiltinimo medžiaga. Kanapių spalių panaudojimas gali prisidėti prie mūsų energetinės nepriklausomybės, nes iš jų pagamintas biokuras savo energetinėmis savybėmis praktiškai nenusileidžia akmens angliai. Sako, kanapės gali atstoti ir herbicidus, nes po jų lieka švarus, nuo piktžolių išvalytas laukas. Lietuvoje šiuo metu dar yra gana daug dirvonuojančių ir piktžolėtų laukų.
Viršesni už ES
Pareigūnai gana dažnai praneša tai vienur, tai kitur aptikę auginamų kanapių. Neseniai laikraščiai rašė, kaip buvo nurautos Akmenės rajono gyventojo kanapės, o jis pats išvežtas apklausai, nors visas kaimas žinojo, kad šis žmogelis kanapių savo lysvėse pasėjo gindamasis nuo šiais metais puolančių kenkėjų.
Garsi byla buvo ir vieno Rokiškio rajono ūkininko, kuriam už 6 ha kanapių buvo iškelta baudžiamoji byla ir kuris atsakomybės išvengė tik pasiekęs Liuksemburgo teisingumo teismą, kur vienareikšmiškai buvo išaiškinta, kad Lietuvos teisės aktai, draudžiantys auginti visų rūšių kanapes, prieštarauja ES teisei. Tačiau nuo to išaiškinimo jau eina penkti metai, o mes vis dar nežinome, ką daryti parduotuvių lentynose pamatę kanapės sėklą. Žemdirbiai praranda galimybę užsiimti pelningos kultūros auginimu, o mes netenkame galimybės pasigaminti biokuro ir kitokios naudingos produkcijos.
