Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Darius (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma), pardavėju dirbantis parduotuvėje „Lidl“, kuri veikia viename iš Lietuvos didmiesčių.
Jis pasakojo, kad pirmą kartą apsilankęs šio tinklo parduotuvėje buvo maloniai nustebęs. Tuomet patikęs prekių pasirinkimas, jų išdėstymas, kaina ir kt. Tai ir bendrovei, kaip darbdaviui, skirti apdovanojimai jį ir paskatinę įsidarbinti joje.
Kokį svorį galima kelti
Darius priminė, kad „Lidl“ viešai skelbia prisiimanti atsakomybę už poveikį žmonėms ir aplinkai, propaguojanti žmogaus teises, netoleruojanti darbuotojų diskriminacijos, užtikrinanti saugą ir sveikatą darbe ir pan. Tačiau, skaitytojo nuomone, panašūs šūkiai neturi nieko bendro su realybe.
„Iš esmės įmonei koją kiša teisės aktų pažeidinėjimas. Sąmoningai jie tai daro ar ne, bet viena aišku, kad nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia“, – laiške svarstė skaitytojas.
Labiausiai jam užkliuvo reikalavimai darbuotojams prekių krovimas į lentynas dėžėmis. Mat pagal Lietuvoje galiojančias taisykles darbe rankomis keliamo krovinio masė negali viršyti moterims 10 kg, vyrams – 30 kg.
„Tokių krovinių arba prekių pakuočių parduotuvėje yra dešimtys ar net daugiau kaip šimtas. Tik tie, kurie svėrė visas dėžes, žino tikrąjį kiekį prekių dėžių, kurių bendras svoris svyruoja nuo 10 iki 20 kg“, – komentavo Darius.
Jo teigimu, sunkesnių nei moterims leidžiama kiloti, yra daug dėžių: tuno konservų (11,5 kg), alaus (12 kg), marinuotų agurkų (15 kg), apelsinų (20 kg), bananų (18 kg), citrinų (15 kg), makaronų (11,5 kg), sūrių (virš 11 kg) ar sulčių (virš 15 kg).
„Žodžiu, begalės vietų (daržovių skyrius, bakalėja, atvėsintų produktų skyrius), kur darbuotoja keldama prekes gali susižeisti nugarą ar kitas kūno vietas. O juk ten dirba beveik vien moterys arba bent jau didžioji dalis“, – aiškino skaitytojas.
Senesnės ir naujesnės prekės kraunamos kitaip
Jis atkreipė dėmesį, kad maisto prekių parduotuvėse greitai gendantys produktai turi būti rotuojami. Kitose parduotuvėse darbuotojams esą lengviau pastumti gilyn į lentyną kilogramą sveriantį pieno pakelį.
„Tačiau kai „Lidl“ parduotuvėje darbuotoja rotuoja pieną, tai ji pradžioje iš lentynos turi išimti 12 kg sveriančią dėžę, kad galėtų už jos įkišti kitą 12 kg sveriančią dėžę su geresniu galiojimu ir vėl užkelti tą senesnio galiojimo dėžę“, – niuansus aiškino pardavėjas.
Jo įsitikinimu, dėl sunkių prekių kilojimo parduotuvė skirta dirbti labiau ne moterims, o vyrams.
„Todėl kreipiausi į personalo skyrių su prašymu nediskriminuoti ir nebežaloti mūsų Lietuvos moterų. Kadangi skundas buvo diskriminacinio pobūdžio įmonė sureagavo, nes privalo, ir išsiuntė į parduotuvę atsakingus žmones, kad pasvertų kuo daugiau prekių.
Po kelių dienų susitikau ir pabendravau su personalo skyriaus darbuotoju ir mane patikino, kad įmonė imsis atitinkamų veiksmų, o tai yra, kad pradės mažinti pakuočių dydžius. Dar prasitarė, kad dėžių dydžiai buvo patvirtinti nuo pat pradžios. Žodžiu kažkas labai „prasileido“, – komentavo Darius ir svarstė, ar tokius svorius kiloja ir kitų šalių tinklo parduotuvių darbuotojai.
Jis teigė apsidžiaugęs, kad buvo sureaguota į skundą ir laukęs tolesnių jos veiksmų. Tačiau niekas nepasikeitė.
Negalinčias pakeičia naujos
„Jeigu pamaina sudaryta vien iš moterų ir jos neiškrautų prekių ar įmonė uždirbtų pinigų? Praėjus keliems mėnesiams, mano žiniomis, nė vienas parduotuvės vadovas nebuvo informuotas, kad neskirtų užduočių, kurias atliekant galima smarkiai susižeisti, nebuvo liepta perdaryti darbo grafikų, kad tolygiau pamainose pakliūtų vyrų ir t.t.“ – darbdaviu nusivylė pašnekovas.
Jis retoriškai klausė, kodėl nuo parduotuvių atidarymo ir dėžių dydžių patvirtinimo pradžios ant jų nebuvo rašomas bendras svoris (išskyrus vaisių ir daržovių skyrių).
„Ar tai buvo padaryta sąmoningai, kad moterys nematytų, kiek iš tikrųjų kelia? Negi niekas nieko nežinojo, kas parduotuvėse dedasi? Negi vadovai buvo tokie naivūs ir manė, kad sunkias dėžes krauna tik vyrai? Ir jeigu taip, tai kodėl nebuvo bent jau iškarto pradėta stabdyti ši beprotybė, kai buvo gautas skundas?
Kai pasakiau, kad negali kelti sulčių, viena darbuotoja man atsakė: vis tiek nebegimdysiu. O kitai pasakius, kuri kėlė kopūstų maišą atšovė, kad iš kur ištraukiau tokią nesąmonę?“ – kolegėmis stebėjosi Darius.
Pasak jo, kai kurie darbuotojai yra patyrę išvaržų ir tik džiaugiasi, kad gali dirbti ne visu etatu.
„Per kelis mėnesius nuo mano aptartos problemos buvo sužalota ne viena mergina, nors tam buvo tikrai galima užkirsti kelią. Bet juk nepakeičiamų nėra. Kai sutraumuojama viena mergaitė, tiesiog ateina sveikos mergaitės eilė ir taip vyksta nenutrūkstamai.
O juk „Lidl“ tinklas plečiasi ir plėsis toliau. Bus dar pasamdyta labai daug moterų, kurios patirs rimtas kūno traumas, o gal ir psichologines. Ar taip dirbti verta? „Lidl“ mano, kad taip, nes nieko nekeičia jau kelis mėnesius, nors jau turėjo imtis veiksmų nuo atidarymo pradžios“, – piktinosi skaitytojas.
Jis tikino nesiekiantis jokiais būdais pakenkti įmonei:
„Nesiekiu jos sumenkinti ar dar kokiais būdais pažeminti. Man tiesiog rūpi teisingumas, kuriuo „Lidl“ taip afišuojasi ir moterų sveikata, todėl jeigu tavo draugė, sesuo, pusseserė, mama, teta, žmona, kaimynė, pažįstama dirba parduotuvėje arba susigundė įsidarbinti skaitydama, kaip „Lidl“ rūpinasi savo darbuotojais, lai perskaito šį straipsnį, nes sveikata yra svarbiausias turtas.“
Siekia, kad būtų lengviau ir moko krauti
Bendrovės „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė neatsakė, kiek yra ar kokią dalį parduotuvėse sudaro pakuotės, kurių svoris viršija 10 kg, kaip dažnai jas tenka kiloti moterims ar kaip dažnai įmonė sulaukia dėl to nusiskundimų.
„Siekiame, kad pakuotės būtų kuo lengvesnės ir darbuotojai galėtų patogiai atlikti krovos darbus, dėliodami prekes lentynose. Mūsų prekybos tinkle yra taikoma praktika sunkesnes dėžes su prekėmis palikti ant palečių, nuo kurių pirkėjai prekes gali patogiai pasiimti.
Paletės į prekybos salę yra išvežamos su specialiais keltuvais. Jei tenka kelti sunkesnes pakuotes, rekomenduojama tai daryti ne vienam, o keliems darbuotojams kartu“, – komentavo L. Skersytė.
Ji patikino, kad asortimento išdėstymas dažniausiai planuojamas taip, kad darbuotojams sunkių dėžių reikėtų krauti ir kelti kuo mažiau.
„Visi parduotuvės darbuotojai reguliariai yra kviečiami į darbų saugos mokymus, jų metu yra pristatoma medžiaga, kaip taisyklingai kelti ir atlikti krovos darbus. Taip pat, esant poreikiui, darbuotojams kompensuojame spec. apsaugos priemones, tokias kaip ortopediniai batai, nugaros saugos diržai.
Nuolat tobuliname darbų saugos procesą ir į tai investuojame. Esame įgyvendinę projektą „120 min. darbų saugos“, kurio metu primindavome apie darbų saugą per kasdienius parduotuvės susirinkimus“, – aiškino įmonės atstovė.
Jos teigimu, darbų sauga ir darbuotojų sveikatos stiprinimo tema įmonėje yra prioritetinės sritys.
„Jau trečius metus iš eilės visus įmonės darbuotojus draudžiame privačiu sveikatos draudimu, o šiais metais, atsižvelgiant į darbuotojų pageidavimus, pasiūlėme ir daugiau papildomų paslaugų.
Taip pat artėjant peršalimo sezonui, visiems darbuotojams įteikėme vitaminų rinkinius imuniteto stiprinimui. Visiems įmonės darbuotojams ir jų vaikams iki 14 m. siūlome nemokamai skiepytis nuo gripo“, – vardijo L. Skersytė.
Pasak jos, darbuotojai nuolat skatinami rūpintis savo sveikata kiekvieną dieną. Jie kviečiami į įvairias paskaitas apie sveiką mitybą, streso įtaką organizmui ir streso prevenciją.
„Dėl darbo sąlygų darbuotojai visada galia kreiptis į savo tiesioginį vadovą arba darbuotojų patikėtinį. Taip pat kalbame su kiekvienu darbuotoju, grįžtančiu po ligos ir atitinkamai parenkame darbo krūvį, sudarome individualius planas, kad grįžimas vyktų palaipsniui ir sklandžiai, atsižvelgiant į darbuotojo sveikatos būklę“, – patikino „Lidl“ atstovė.
Gresia administracinė atsakomybė
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė pripažino, kad į inspekciją dėl panašių nusiskundimų kreipiasi ne tik šio, bet ir kitų prekybos tinklų darbuotojai. O ką jiems patariama daryti?
„Veiksmų eiliškumas būtų toks. Pirmiausia jau įdarbinti darbuotojai susipažįsta su pareiginėmis, darbų saugos instrukcijomis ir su tuo, ką jie turės parduotuvėje daryti, kokie tai bus darbai.
Taigi paprastai darbuotojai jau žino, kad, sakykime, moterys negali kelti svorio didesnio nei 10 kg, o vyrai – didesnio nei 30 kg.
Tuo pačiu jie turi būti supažindinami, kaip sprendžiamas klausimas, jeigu prekės ar jų pakuotės yra sunkesnės. Tai gali būti kokie nors vežimėliai, perkrovimo priemonės, galbūt reikia pasikviesti kolegą. Tada turi būti nurodyta, iš kokio skyriaus kada, ką pasikviesti arba tai organizuoja vadovas“, – aiškino R. Zubkevičiūtė.
Anot jos, kiekviena įmonė, parduotuvė ar kiekvienas prekybos centras turi savo tvarką ir su ja supažindina darbuotojus.
„Jeigu darbo metu susidaro tokia situacija, kai iš darbuotojo reikalaujama kelti didesnį svorį, darbuotojas dirbti tokį darbą atsisako. Jis informuoja savo tiesioginį vadovą, kad krovinys yra per sunkus ir jis jo neturi kelti. Taigi, jis šios funkcijos nevykdo.
Jeigu vadovas vis tiek verčia dirbti tokį darbą ir neorganizuoja jokio palengvinimo, tada darbuotojas arba informuoja aukštesnę vadovybę, pavyzdžiui, direktorių ar kitą aukštesnį vadovą, arba su skundu kreipiasi į VDI. Tada darbo inspektorius aiškinasi su įmonės vadovybe, kodėl iškilo problema ir kaip ją reikia spręsti“, – komentavo specialistė.
Ji neslėpė, kad į inspekciją dėl panašių problemų kreipiasi ne vienas darbuotojas.
„Taip, kaip šiuo atveju minimame prekybos tinkle, taip pat ir kituose didesniuose ar mažesniuose tinkluose. Susidaro tokios situacijos – kažkas serga, nėra vyruko, kuris tą dieną turi pakrauti gaminius, klientų daug, pardavėjai nespėja. Tokių situacijų susidaro, skundų gauname, inspektoriai vyksta į tas parduotuves ir aiškinasi situaciją.
Pirmiausia darbdaviui teikiamas privalomas vykdyti reikalavimas, kad tą situaciją išspręstų – būna nurodytas terminas, per kiek laiko ta problema turi būti sprendžiama. Darbdavys susidaro priemonių planą, kaip jis tuos dalykus sprendžia ir informuoja apie vykdymą. Jeigu darbdavys atsisako vykdyti reikalavimą arba dėl tik jam žinomų priežasčių jo nevykdo, tokiu atveju vykdoma administracinė atsakomybė“, – įspėjo R. Zubkevičiūtė.
Susidūrėte su panašia problema? Papasakokite mums, konfidencialumą garantuojame.
