Portugalijos vyriausybė pasidavė ir nusekė Graikijos bei Airijos pėdomis paprašydama finansinės paramos iš Europos Sąjungos (ES), rašo portalas „GlobalPost“. Krentantis pasitikėjimas Portugalijos valstybinėmis obligacijomis privedė šalį prie bankroto slenksčio.
„Išorės pagalbos prašymą aš visuomet laikiau paskutine išeitimi, tačiau dabar, jei mes nepriimsime tokio sprendimo, rizikuosime, jog valstybė gali bankrutuoti“, – sakė Portugalijos ministras pirmininkas Jose Socratesas.
Kol kas nėra aišku, kokios sumos prašys Portugalija, tačiau ankstesni skaičiavimai rodo, jog finansinė parama gali siekti 75 mlrd. eurų. Graikijai ir Airijai bendrai buvo skirta 197 mlrd. eurų.
ES pareigūnai Briuselyje pabrėžė, kad ES yra pasirengusi padėti Lisabonai, jei ši paprašytų finansinės paramos.
„Šis prašymas būtų įvykdytas kuo skubiausiai“, – patikino Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso.
Dvi dramatiškos dienos rinkose privertė J. Socratesą pagaliau nusileisti ir sutikti priimti tarptautinę finansinę paramą bei įgyvendinti privalomas ekonomikos griežtinimo priemones, kurių mainais reikalauja ES ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
Po to kai reitingų agentūros sumažino savo įvertinimus Portugalijai ir keliems jos bankams, šalies vyriausybė buvo priversta mokėti rekordines palūkanų normas, kad trumpalaikių paskolų pagalba galėtų surinkti 1 mlrd. eurų. Tuo tarpu privatūs Portugalijos bankai teigė nebegalintys daugiau išpirkinėti valstybės skolos.
„Iškilo didelis pavojus respublikos finansavimui, mūsų bankų sistemai bei visos šalies ekonomikos finansavimui, – Lisabonoje kalbėjo J. Socratesas. – Aš esu tvirtai įsitikinęs, kad, jei mes nesiimsime veiksmų, situacija taps dar blogesnė.“
Manoma, kad šis sprendimas nuramins finansų rinkas, kurios nerimavo, kad be tarptautinės pagalbos Portugalija gali būti priversta atsisakyti įsipareigojimų apmokėti savo skolas.
Portugalijos sprendimas siekti tarptautinės finansinės paramos atrodo neišvengiamas po to, kai šalies parlamentas praeitą mėnesį atmetė ekonomikos sugriežtinimo paketą, skirtą sulaikyti sparčiai augantį biudžeto deficitą. J. Socratesas tuomet paskelbė apie savo atsistatydinimą, tačiau sutiko pasilikti kaip prižiūrėtojas iki birželio 5 dienos, kuomet įvyks nauji rinkimų. Tokiu atveju J. Socratesas dėl finansinės paramos prašymo turės gauti ir opozicijos pritarimą.
„Šalis neatsakingai buvo atvesta į labai sudėtingą situaciją finansų rinkose. Atsidūrus tokioje padėtyje, kurios buvo galima išvengti, mano manymu, yra būtina pasinaudoti Europos finansiniu mechanizmu“, – sakė Portugalijos finansų ministras Fernando Teixeira dos Santosas.
Europos pareigūnai tikisi, kad nestabilumo banga, kuri praslinko pro visas periferines euro zonos valstybes, pagaliau sustos ties Portugalija. Vis dėlto, baiminamasi, kad nerimas rinkose dėl Portugalijos gali persimesti ir į kaimyninę Ispaniją.
Pastarosiomis savaitėmis šis nerimas kiek sumažėjo, o ekonomistai pripažįsta, kad Ispanijos finansinė padėtis yra kur kas geresnė nei Portugalijos. Be to, Ispanijos vyriausybė turi daugumą parlamente, tad neturėtų kilti sunkumu priimant biudžeto deficito mažinimo planus. Daugiausiai nerimo kelia rekordinis 20 proc. nedarbo lygis šalyje ir tai, kad dėl augančio nekilnojamojo turto burbulo daugelis taupomųjų bankų atsiduria labai pavojingoje situacijoje.
Portugalijos ministro pirmininko Jose Socrateso kalba:
