„Sodros“ duomenimis, šių metų rugsėjį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, Lietuvoje ir toliau populiariausia profesija buvo sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai. Skaičiuojama, kad dabar jų yra 79,3 tūkst., o tai yra beveik 7 proc. arba 5,4 tūkst. daugiau nei prieš metus.
Antroje populiariausių profesijų dešimtuko vietoje – pardavėjai. Tačiau jų skaičius išaugo visai nežymiai – vos 0,15 proc. arba 93, iki 61,5 tūkst.
Iš visų dešimtuko profesijų atstovų, vairuotojai nurodomi kaip vieni iš mažiausiai uždirbančių. Šių metų rugsėjo duomenimis, vidutinės jų mėnesio pajamos neatskaičius mokesčių siekia 694 eurus. Tai yra vos 19 eurų daugiau nei praėjusių metų rugsėjį (įvertinus mokesčių pakeitimus, įsigaliojusius šiemet).
Visgi reikėtų pabrėžti, kad dalį atlygio tolimųjų reisų vairuotojai gauna dienpinigiais, kurie nėra apmokestinami nei gyventojų pajamų mokesčiu, nei „Sodros“ įmokomis. Dėl to jų algą „į rankas" yra didesnė, tačiau tuo pačiu metu jie negauna daugelio socialinių garantijų.
Kitos populiariausio dešimtuko profesijos, kurių atstovai uždirba mažiausiai: biurų, viešbučių bei kitų įstaigų valytojai, kambarinės, pagalbininkai.
Šį rugsėjį vidutinės pardavėjų mėnesio pajamos, palyginti su buvusiomis prieš metus, išaugo 54 eurais ir buvo 671 euras neatskaičius mokesčių arba apie 462 eurai „į rankas".
Valytojai, kambarinės ir pagalbininkai per mėnesį šiemet vidutiniškai uždirba 37 eurais daugiau – iš viso 533 eurų neatskaičius mokesčių arba 382 į rankas.
Dešimties populiariausių profesijų sąrašo apačioje – slaugos specialistai. Ši profesija praėjusį rugsėjį buvo devinta, tašiau šįmet ją aplenkė politikos ir administravimo specialistai, kurių skaičius per metus išaugo puse tūkstančio.
Slaugos specialistai, „Sodros“ duomenimis, dabar uždirbo vidutiniškai 105 eurais daugiau nei prieš metus – iš viso 1327 eurus neatskaičius mokesčių arba beveik 840 eurų „į rankas". Politikos ir administravimo specialistų vidutinės mėnesio pajamos per metus išaugo daugiausiai – 185 eurais – dabar jos siekia 1467 eurus neatskaičius mokesčių.
Darbdaviai laukia pigios jėgos iš svetur?
Paprašytas pakomentuoti, kodėl trūkstant vairuotojų jų algos nėra sparčiau didinamos, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebėjo, kad jų nebūtų galima priskirti prie gaunančių mažas pajamas:
„Jie gana nemažai uždirba. Tai yra vienas iš fenomenų. Nedidelis skaičius lietuvių ryžtasi pakeisti profesiją ir įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotoju, nes paklausa tikrai didelė. Tai, galbūt, akmuo į Užimtumo tarnybos daržą, taip pat, iš dalies, į pačių Lietuvos gyventojų, nes tos pajamos, kurias galima uždirbti, siekia arti 2 tūkst. eurų.“
Ž. Mauricas pabrėžė, kad sąlygos, nors ir nėra labai geros, nes žmonės turi dirbti išvykę toliau nuo namų, tačiau kurį laiką padirbus galima susitaupyti pinigų ir ženkliai pagerinti savo materialinę padėtį.
„Dabar darbuotojų ieškoma Ukrainoje, Baltarusijoje, Moldovoje, atvažiuoja ir iš tolimesnių šalių, taigi, rinka nėra tokia efektyvi, kokia galėtų būti“, – sakė ekonomistas.
Jis pateikė pavyzdį: Lietuvoje dar prieš 10 metų valytojo darbas buvo gana žemo prestižo, o pabrangus darbo jėgai ir įmonėms investavus į technologijas pagerėjo darbo sąlygos.
„Sritys, kuriose mokami maži atlyginimai, labai susijusios su technologiniais pokyčiais ir tikimasi, matyt, kad atvyks darbo jėgos iš trečiųjų šalių, todėl nėra skubama didinti atlyginimų“, – svarstė Ž. Mauricas.
Sprendžiant iš „Sodros“ ir Užimtumo tarnybos duomenų, galima pastebėti, kad labiausiai trūksta tų profesijų darbuotojų, kurių atlyginimai kyla mažiausiai. Ekonomistas pripažino, kad šių darbuotojų iš dalies ir trūksta dėl to, kad jiems yra mokamas mažas darbo užmokestis:
„Situacija gali kažkiek pasikeisti pakėlus darbo užmokestį, arba jeigu pakankamai ženkliai išaugtų imigracija iš trečiųjų šalių. O ilgalaikė perspektyva yra tokia, kad tas trūkumas didžiąją dalimi toks ir liks, bet tai nėra blogai, nes trūkumas skatina investicijas į technologinį atsinaujinimą.“
Ko darbuotojų ieško dabar ir ko ieškos ateityje
„Šiuo metu šalyje darbdaviams labiausiai reikalingi reklamos ir rinkodaros specialistai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai, jaunesnieji socialiniai darbuotojai bei apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, tai rodo augantis laisvų darbo vietų skaičius šiems specialistams.
Taip pat darbo rinkoje paklausūs kvalifikuoti darbuotojai: sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojai, pardavėjai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai, virėjai bei statybininkai“, – komentavo Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Tarnybos atstovė teigia, kad mažas įsidarbinimo galimybes turi asmenys, kurie neturi profesinio pasirengimo ar kvalifikacijos: krovikai, nekvalifikuoti inžinerinių statinių statybos darbininkai bei kiti nekvalifikuoti darbininkai.
Darbo rinkoje fiksuojamas kirpėjų, kosmetikų, pardavimo vadovų, teisininkų, ekonomistų bei apsaugos darbuotojų perteklius. Tačiau įsidarbinimo galimybes lemia ne tik turima profesija, bet ir gyvenamoji vieta. Daugiausiai – 68 proc. laisvų darbo vietų skelbiama didžiuosiuose šalies miestuose.
„Tikėtina, kad darbo rinkoje paklausūs ir toliau išliks informacijų ir ryšio, finansinės ir draudimo bei paslaugų ir statybų sektoriaus darbuotojai. Dideles įsidarbinimo galimybes turės programuotojai, duomenų bazių projektuotojai ir administratoriai, programinės įrangos kūrėjai bei taikomųjų programų kūrėjai, taip pat įvairūs inžinieriai, statybų vadovai ir finansų analitikai. Numatoma, kad gamybos procesų robotizavimas, kompiuterizavimas mažins įrengimų ir mašinų operatorių poreikį“, – apie kitų metų prognozes kalbėjo M. Jankauskienė.
