Paskutiniame Seimo Laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto produktų posėdyje lankėsi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika bei maisto produktų pardavėjų ir tiekėjų atstovai.
Neturi įtakos produktų sudėčiai
Komisija maisto produktų pardavėjų ir tiekėjų teiravosi, kodėl tarp jų prekių rasta ta pati prastesnės kokybės produkcija nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Anot UAB „Maxima LT“ atstovės Ingos Bartkevičiūtės, prekybininkai neturi įtakos produktų sudėčiai, jie gali tik kontroliuoti produktų kokybę.
„Dauguma tų produktų yra įsigyjama iš Lietuvoje įsikūrusių distributorių. Kalbant apie tarptautinius prekės ženklus, prekybininkas neturi nei svertų, nei priemonių įtakoti tų produktų sudėtį. Tai mes kontroliuojame produktų kokybę. Tai tokią kontrolę mes vykdome ir iš tiriamų produktų sąrašo neturime duomenų, kad nė vienas iš jų neatitiktų reglamentuojamų reikalavimų“, - posėdyje tvirtino parduotuvės atstovė.
Vis dėlto, vadovė pastebėjo, kad prekių kokybė gali skirtis dėlto, kad „gamintojai turi neretai skirtingus fabrikus skirtingose šalyse ir gal iš vieno važiuoja šiek tiek vienokios sudėties produktai, iš kito kitokios“.
Į Lietuvą prastesnės kokybės nei Vokietijoje šokoladinį kremą „Nutella“ ir jogurtus „Activia“ importuojančios įmonės UAB „Eugesta“ atstovas Aurimas Stabingis taip pat tikino, kad įmonė neturi įtakos praduodamų prekių sudėčiai.
„Tai nėra vienintelis kriterijus, kaip mes atsirenkame produkciją. Pirmiausia susirandamas partneris, su juo pasirašoma bendradarbiavimo sutartis. Paprašome gamintojų pateikti jų asortimento sąrašą, pavyzdžius, kuriuos būtų galima parduoti Lietuvos teritorijoje. Sąrašui mes neteikiame specialių reikalavimų“, - posėdyje kalbėjo A. Stabingis.
Negali rinktis
Tuo tarpu UAB „Palink“ (parduotuvės „Iki“ savininkė) atstovė Nijolė Kvietkauskaitė posėdyje teigė, kad rinkdamiesi produkciją prekybininkai neturi galimybės rinktis iš prekių gausos.
„Pirmiausia mes, kaip prekybininkai, renkamės vieną produktą iš vieno. Niekada nesam situacijoje, kad vienas platintojas ar gamintojas užsienyje pateiktų mums spektrą produktų ir sakytų mums: išsirinkite kokybę. Tai labai svarbus aspektas, kad netęstume diskusijos, kad prekybininkas gali kažkokiu būdu lemti kokybę produktų, tiekiamų į rinką“, - sakė atstovė.
Ginasi techninėmis klaidomis
Padažą „Uncle Ben‘s“ į Lietuvą importuojančios įmonės „Mars Lietuva“ atstovė Skaistė Sruogaitė aiškino, kad padažo sudėtis Lietuvoje ir Vokietijoje skyrėsi dėl apvalinimo klaidos.
„Tai yra tikrai apvalinimo klausimas, buvo padaryta klaida etiketėje iš šiuo atveju tiek vokiškas, tiek lietuviškas produktas turi 2,6 proc. daržovių“, - posėdyje teigė atstovė.
Tuo tarpu UAB „Dr. Oetker Lietuva“ atstovas Sergej Polovčenko taip pat tikino, kad Lietuvoje platinama jų produkcija nepelnytai laikoma prastesnės kokybės nei Vokietijoje, nes ant pakuotės neva suklysta įvardinant sudėtį.
„Įvyko techninis nesklandumas, buvo keičiama receptūra – palmių aliejus keičiamas į saulėgrąžų aliejų ir įvyko techninis nesklandumas. Vokietijoje buvo nupirktas produktas senoje pakuotėje su palmių aliejumi, o pas mus buvo ant pakuotės buvo nurodytas saulėgrąžų aliejus. Tai techninė klaida, kuri buvo pašalinta“, - tvirtino atstovas.
Techninėms klaidoms sudėties skirtumus priskyrė ir UAB „Nestle Baltic“ atstovė Ariana Rastauskaitė.
„Mūsų produktas, kiek mes žinome, buvo lyginamas Lietuvoje ir Vokietijoje. Jis gaminamas abiem rinkoms Vengrijoje ir yra tos pačios receptūros. Tas ženklinimo skirtumas, kuris buvo pažymėtas, atsiduria ant pakuotės grynai dėl to, kad keitimas pakuočių po tam tikro gamybos proceso pakeitimo greičiau įvyko Lietuvoje nei Vokietijoje“, - teigė atstovė.
Problemos ir kitose rinkose
Seimas Laikinąją tyrimo komisiją yra įpareigojęs išanalizuoti, kodėl skiriasi Lietuvoje ir kitose ES šalyse parduodami to paties prekės ženklo maisto produktai, ar taip nėra pažeidžiamos vartotojų teisės, ar nėra nesąžiningos veiklos požymių, kodėl Maisto ir veterinarijos tarnyba produktų kokybės tyrimą atliko vėliau nei kitos Vidurio ir Rytų Europos šalys.
Tarnyba vasaros pabaigoje paskelbė, kad kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtis skiriasi. Gamintojai teigia, kad šios pretenzijos – nepagrįstos, nes atskirose rinkose skiriasi skoniai, o ne produkto kokybė.
Ankstesniame komisijos posėdyje lankęsis Europos Komisijos narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Povilas Andriukaitis tikino, kad nereikėtų skirstyti Rytų ir Vakarų Europos į atskiras dalis, mat problemų dėl dvejopos kokybės rado visos šalys.
V. Andriukaitis teigė, kad apie dvejopą maisto produktų kokybę pradėta kalbėti dar 2015 m. Airijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Lenkijoje bei kitose šalyse. Tuomet nuspręsta, kad reikėtų šį klausimą pradėti kelti Europos Komisijos lygmenyje.
Praėjusių metų pabaigoje pranešta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba jau paprašė finansavimo iš Europos Komisijos: beveik 200 tūkst. eurų skirtų išsiaiškinimui, ar vartotojai pastebi skirtingą produktų kokybę Lietuvoje ir, ar jie dėl to nepatenkinti. Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas teigė, kad apskritai šie tirti produktai nepriklauso sveikai mitybai ir jų nereikėtų valgyti.
