V. Andriukaitis posėdžio metu kalbėjo, kad apie dvejopą maisto produktų kokybę pradėta kalbėti dar 2015 m. Airijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Lenkijoje bei kitose šalyse. Tuomet nuspręsta, kad reikėtų šį klausimą pradėti kelti Europos Komisijos lygmenyje.
Skirtinga kokybė nereiškia, kad produktas nesaugus
Visgi, kaip pabrėžia V. Andriukaitis, net ir dabar atlikti tyrimai parodė, kad nėra nė vieno atvejo, jog tuose maisto produktuose būtų elementų, kurie neleistini maisto saugos kontekste.
„Maisto sudėtyje tik tie elementai gali būti, kurie praėję tyrimus ir gavę sertifikatus. Nesvarbu ar tai papildai, ar konservantai, jokių nukrypimų nuo saugumo nekonstatuota nė vienoje šalyje. Maisto gamintojai žino kokiomis teisinėmis pasekmėmis gali baigtis, jei taip padarytų, tad iš maisto saugos požiūrio kol kas dabartinei maisto industrijai neturime priekaištų“, – sako jis.
Tiesa, jis pastebi, kad prastesnė maisto kokybė ilguoju laikotarpiu be abejo daro įtaką žmonių sveikatai – daugiau sergama diabetu, nutukimu, vėžių, kraujagyslių ligomis.
„Kokybės ingredientai, receptūra, brandiniai gaminiai, kurie visoje ES parduodami, akivaizdu, kad industrija turi teisę keisti receptūras, bet ji jas keisdama turi laikytis taisyklių“, – prideda jis.
V. Andriukaičio teigimu, gali iškilti problemų, kai pasikeičia skoninės produkto savybės pakeitus receptūrą ir dėl to galvojama, kad produktas prastesnės kokybės, tačiau tai nėra tiesa. Kaip pavyzdį eurokomisaras nurodo, kad dalis industrijos cukrų keičia saldikliais.
„Tai iššaukia kitą problemą, žmonės neinformuoti, nesusiduria su tuo ir mano, kad jei skonis pasikeitė, kokybė suprastėjo“, – sakė jis primindamas, kad šalių institucijos turėtų informuoti apie pasikeičiančias sudėtiės kompozicijas.
Lietuva ne paskutinė pradėjusi tyrimą
Pasak jo, kai šalys narės iškėlė klausimą, kad dideli nukrypimai receptūrose, nors pavadinimas tas pats, ir, kai pradėta teigti, jog turtingesnės ES šalys turi kokybiškesnius produktus, o ne tokios turtingos – prastesnius, tai privertė suklustu Europos Komisiją, nes atsirado politinis pagrindas.
Komisija į tai reaguodama iš karto skyrė milijoną eurų, kad visose šalyse būtų atliktas tyrimas. Vienos tik savo prekių viduje atliko, kitos palyginamąsias studijas, kaip Lietuva atliko su Vokietija. Duomenys dabar iš visų šalių jau gauti.
„Aš nematau čia problemos, kad vėliau įsijungė. Nes po to, kai Lietuva pateikė savo duomenis, dar vėliau pateikė ir kitos šalys. Lietuva tarp devynių, kurios anksčiau pateikė, o dabar gruodį užbaigta su visomis“, – teigė jis.
Pasak jo, šie tyrimai tėra pirminiai, nes kiekvienos šalies atsakingos institucijos vadovavosi savomis metodologijomis, mat bendros dar nebūta.
„Kadangi nėra bendros metodikos, tai kol kas atsakymai tų šalių yra preliminarūs. Jie parodė, kad taip, kokybės problemos varijuoja visoje ES, tai nėra Lietuvos vartotojų diskriminavimas kaip suformuota Seimo nutarime. Vargu ar tai įrodysit, nes tyrimai parodė, kad ta problema visuotinė, visoje rinkoje, tik skiriasi variacijos produktų ir pan.“, – nurodė V. Andriukaitis.
Šiuo metu yra paprašyta, kad būtų nustatyta bendra metodologija iki balandžio mėnesio, tuomet laboratorijos iki šių metų gruodžio mėnesio paruoš tarpinę ataskaitą jau naudodamos nustatytą metodologiją.
„Mūsų nuomone, tikėtina, kad galutiniai rezultatai ir vertinimo sistemos pataisymas bus užbaigti 2019 m. pabaigoje“, – pridėjo jis.
Problemos yra visoje Europos Sąjungoje
V. Andriukaičio teigimu, šalys narės pristatė analizes ir jos rodo, kad problemos yra visoje Europos Sąjungoje.
„Negalima daryti išvados, kad yra diskriminacijos tarp senųjų ir naujųjų ES narių. Vokietijoje yra problemos, Belgija, Malta, Protugalija. Latviai, kaip nekeista, pasakė, kad neturi problemų. Gal jų tyrimo metodika kitokia. Bet kaip paaiškinsite, kad Lietuva mato, o Latvija ne, nes yra naujosios abi ES šalys“, – kalbėjo eurokomisaras.
Kaip pavyzdį jis nurodo ir skirtingus įstatymus tarp šalių, kur numatyta, kad kiek proc. mėsos turi būti dešrelėse. Pasak jo, būna kai vienoms šalims gamina su didesniu kiekiu mėsos, kitoms eksportuoaj su mažesniu, tačiau tai nereiškia, kad maistas būtų nesaugus.
„Naujų teisės aktų, kurie galėtų užpildyti spragą teisiniame reguliavime nereikia. Iš komisijos pusės naujų teisės aktų nereikia, bet kyla klausimas, ar nereikės esamų teisės aktų papildymo. Tai papildymai į segmentinius, horizontalius įstatymus galėtų būti, kaip nesąžiningos komercinės veiklos įstatymo, kur būtų galima galvoti apie bausmių ar sankcijų padidinimą. Tai pradinių diskusijų peržvalga. Tai paaiškės, kai bus tas projektas šių metų pabaigoje dėl dvejopos maisto produktų projekto ir galutinio 2019 m.“, – patikina eurokomisaras.
G. Burokienė: Lietuva privalo turėti kokybiškesnius produktus
Seimo narė, Laikinosios tyrimo komisijos (dėl maisto produktų) pirmininkė Guoda Burokienė dar prieš posėdį sakė, kad tyrimas eina į pabaigą, paskutinis posėdis numatomas sausio 11 dieną, o tada bus formuojamos išvados.
Po posėdžio, ji patikino, kad tirti dar yra ką, nes tai visgi pripažinta kaip problema, tik ne tik Lietuvos problema, bet visos Europos Sąjungos.
„Komisaras pabrėžė, kad problema visgi yra ir yra ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje. Ir tiesiog buvo nuostabu išgirsti, kad vienintelėje Latvijoje nėra problemos, negaliu paaiškinti šito dalyko, Lietuva mato problemą, nes yra sudaryta komisija ir mes nagrinėjame.
Kad produktai yra kitokie pripažino net Europos Komisija, penki direktoratai susivienijo ir bando ištirti, kur yra problema ir kaip ją spręsti. 28 šalys plius Norvegija susijungė ir bando ieškoti, kur problema, kodėl produktų sudėtis vienur vienokia, kitur kitokia. Kad tas produktas yra saugus ir mūsų veterinarijos tarnyba patvirtino, pakeičiama sudėtis tiesiog, aliejus kitoks panaudojamas, mažiau kiaušinių, cukraus, kas yra geria tikriausiai“, - kalbėjo ji.
Pasak parlamentarės, gaila, kad Europos Sąjunga problemą įvardijo dar 2015 m., bet tik 2017 m. kovo mėnesį suformulavo užduotį, o išvadą pateiks tik 2019 m. gale.
„Bandysime savo išvadose nurodyti, kad Lietuva ne gali o privalo turėti tokių pat kokybiškų produktų, kaip ir visos kitos šalyse. Pažiūrėsime, kas direktyvoje parašyta, gal galimą ko reikalauti. Sausio 11 dieną susitinkame su gamintojais, su industrija ir kalbėsime kodėl jie perka prastesnės maisto kokybės produkciją, gal čia yra jų užsakymas. Mes to nežinom“, - svarstė ji.
Kiek anksčiau G. Burokienė pasakojo apie skalbimų miltelių kokybės reikalavimus. Pastaruosius, jos nuomone, Lietuvoje juos reikėtų griežtinti ir tai būtų įmanoma padaryti iki 2019 metų, tačiau panašu, kad institucijos to daryti nėra pasirengusios.
„Kad būtų produktai kaip Vokietijoje tai ir atitinkama kokybė turėtų būti kaip Vokietijoje. Susidariau išvadą, kad pas mus skiriasi kokybės standartai ir jie turi būti europiniai. Pavyzdžiui, kodėl vokiški skalbimo milteliai geriau skalbia nei Lietuvoje? Lietuvoje veikliosios medžiagos kokybės intervalas nuo 14 iki 24, o Vokietijoje 24 arba nuo 20 iki 24. Tai komerciškai kuo mažiau veikliosios medžiagos, tuo ji pigesnė. Tai maiste ir taip pat neturėtų mažinama kiaušinio trynių kaip majonezo atveju, palmių aliejus nenaudojamas vietoje saulėgrąžų.
Tai normos griežtėti turėtų. Kol kas institucijos nepasirengusios to daryti, kad jei pradėjo dirbti tai puiku, bet dar reikės šnekėti su institucijomis, kurios atsakingos už kontrolės, kokybės standartus. Aišku, niekaip negaliu atsitokėti nuo sveikatos apsaugos atsakymų“, – anksčiau komentavo G. Burokienė.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad rugsėjo mėnesį buvo atliktas Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų žinomų gamintojų maisto produktų sudėties skirtumai. Tirtas tokios pačios išvaizdos pakuočių skirtingas paženklinimas. Nustatyta, kad net 23–jų iš 33–jų tirtų – prastesnės kokybės.
Po to pavesta Seimas spalį sudarė komisiją aiškintis, kodėl skiriasi Lietuvoje ir kitose ES šalyse parduodami to paties prekės ženklo maisto produktai. Tyrimą ji turi baigti iki pavasario sesijos, kovo 10-osios.
