Ar tai – nueinančios valdžios politinis kerštas rinkimų laimėtojams ir rinkėjams, kurie balsavo prieš atominę elektrinę? Kodėl jau bandoma supriešinti „žaliosios“ energijos gamintojus su elektros vartotojais?
Naujos kainos tuštins kišenes
Šiuo metu apie 71 procentas buitinių elektros vartotojų atsiskaito „standartiniu“ vienos laiko zonos tarifu – 46 centai už kilovatvalandę. Nuo 2013 metų sausio 1 dienos bus 51,9 cento už kilovatvalandę.
Minėti vartotojai per mėnesį vidutiniškai suvartoja 100 kilovatvalandžių elektros energijos, todėl kitais metais išlaidos už elektros energiją jiems vidutiniškai padidės 6 litais per mėnesį: jei šiemet vidutiniškai per mėnesį mokėdavo 46,39 lito, tai kitąmet mokės 52,34 lito.
Maždaug 13 procentų elektros vartotojų atsiskaito pagal „standartinį“ dviejų laiko zonų tarifą, kuris dabar yra 49,7 cento už kilovatvalandę darbo dienomis, o 37,2 cento už kilovatvalandę naktimis, savaitgaliais ir švenčių dienomis. Nuo sausio 1 dienos šis tarifas bus atitinkamai 56,1 cento ir 42,2 cento. Šių vartotojų, suvartojančių per mėnesį apie 180 kilovatvalandžių elektros energijos, 2013 metais išlaidos vidutiniškai padidės apie 10 litų per mėnesį.
Dar apie 7 procentai namų ūkių atsiskaito pagal „Elektrinių viryklių“ vienos laiko zonos tarifą, kuris šiuo metu yra 44,2 cento už kilovatvalandę. Nuo sausio 1 dienos bus 50,5 cento. Tokių vartotojų suvartojamos elektros energijos vidurkis per mėnesį yra 160 kilovatvalandžių, tad nuo ateinančių metų jie per mėnesį vidutiniškai mokės apie 10 litų daugiau, nei šiemet.
A. Kubilius rado kaltų
Vos paskelbus, kad elektra Lietuvoje brangs, tuometinis premjeras Andrius Kubilius suskubo paaiškinti, kad viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl brangsta elektra gyventojams, yra vis intensyvesnė atsinaujinančios elektros gamybos plėtra Lietuvoje.
„Kaip ir kitose Europos valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje, atsisakiusiai ar stabdančiai branduolinės energetikos naudojimą ir plečiančiai vėjo jėgainių naudojimą, žalioji energetika tampa brangesne alternatyva, ką pažymėjo visi ekspertai“, – teigė A. Kubilius.
Premjeras dar pabrėžė, kad už tolygią atsinaujinančių išteklių plėtrą turi sumokėti elektros naudotojas.
Politinė „kiaulė“ ir kerštas rinkėjams
Nepriklausomas energetikos ekspertas, buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Vidmantas Jankauskas elektros branginimo priežastimi įžvelgia politinį kerštą.
„Įtampa tarp nuėjusios ir naujos valdžios jaučiama labai ryški. Galima įtarti, kad buvusioji valdžia pakišo kiaulę naujai valdžiai, su kurios atėjimu taip drastiškai brangs elektra, nors jos brangimą palaimino buvusi valdžia. Tai parodymas, žmonėms, už ką reikia balsuoti“, – sakė V. Jankauskas.
Viešojoje erdvėje apstu kaltinimų rinkėjams, kad dauguma jų referendume pasisakė prieš atominės elektrinės statybą. Ar tai nėra atominės elektrinės stūmėjų kerštas tautai?
„Jeigu būtų referendume balsuota už atominės elektrinės statybą, būtume dabar turėję pigesnę elektrą? Juokingas argumentas. Juk elektrinė geriausiu atveju būtų pastatyta tik po dešimties metų. Ir visiškai neaišku, kokia būtų buvusi jos pagamintos elektros energijos kaina“, – mano V. Jankauskas.
Priežasčių branginti nebuvo
Profesoriaus V. Jankausko teigimu, šiuo metu nebuvo priežasčių taip ženkliai branginti elektrą.
„Pagrindinė elektros brangimo priežastis – brangsta vadinamosios viešosios paslaugos – tai kainos dalis, kurią valdžia uždeda papildomai. Elektros kainą sudaro elektros gamybos kaina, elektros persiuntimo laidais kaina ir viešosios paslaugos. Gamybos ir persiuntimo kaina beveik nesikeičia. Padidėja vos puse cento iš Rusijos perkamos elektros kaina“, – sakė V. Jankauskas.
Jis skaičiavo, kad apie 10 centų elektros kainos vertės sudaro pridėtinės vertės mokestis (PVM), 10,5 cento sudarys viešųjų paslaugų mokestis, o pati elektra kainuoja tik apie 30 centų. Iš jų, pasak V. Jankausko, 15 centų – už elektros gamybą, o dar 15 centų – už persiuntimą tinklais.
„Taigi aiškiai matosi, už ką žmonės moka ir kad viešųjų paslaugų mokesčio nebuvo reikalo didinti“, – paaiškino V. Jankauskas.
Jungties nėra, bet už ją mokės vartotojai
V. Jankausko teigimu, žmonėms iš anksto uždėtas papildomas mokestis už elektros kabelio su Švedija statybą.
„Kabelio dar nėra, o iš žmonių pinigus jau renka. Nors visada sakiau, kad mums labai svarbu turėti jungtis, kurios yra nepalyginamai svarbiau, nei atominė elektrinė. Bet ar valstybė gali iš anksto iš žmonių rinkti pinigus šitai linijai statyti? Tai prieštaravimas ekonomikos principams“, – stebėjosi valdžios akibrokštu V. Jankauskas.
Pinigai – Elektrėnų ežero vandeniui pašildyti
Didžiausią viešųjų paslaugų dalį pabrangimo, pasak V. Jankausko, sudaro pinigai, skirti Elektrėnų elektrinei išlaikyti. Elektrėnų elektrinėje elektra yra gaminama dujomis.
„Aiškina, kad pabrango dujos. Elektrėnų elektrinės išlaikymas yra būtinas – niekas dėl to nesiginčija, nes ji reikalinga, kaip rezervas avarijų metu. Bet kai dirbau VKEKK, skaičiavome, kad jai išlaikyti užtekdavo tris kartus mažesnės kainos. Elektrėnai dirba labai menku pajėgumu, bet galėtų dar triskart mažesniu, nes dujos brangios, kam be reikalo šildyti Elektrėnų ežero vandenį?“, – stebėjosi V. Jankauskas.
Jo teigimu, daugelis miesto merų patarė Vyriausybei, kad užuot skyrus tiek daug lėšų Elektrėnams, skirtų miestų termofikacinėms elektrinėms, kurios gamina ir šilumą, ir elektrą.
Pieno ūkiui – galas
Kaip didesnė elektros kaina paveiks žemės ūkį, pramonę, vartotoją?
„Pabrangus dar ir elektrai, pieno ūkiams visiškas galas“, – tvirtina Šiaulių rajono Gruzdžių seniūnijos ūkininkas Vitoldas Norkus, laikantis savo ūkyje 200 melžiamų karvių.
Jau dabar pieno ūkio išlaikymą amortizuoja augalininkystė. „Jeigu ne grūdai, pieno ūkiui seniai būtų bankrotas“, – sakė ūkininkas.
Vasarą per mėnesį ūkininkas sumoka apie 3000 litų už elektrą, žiemą – apie 4000 litų. Vasarą veikia saulės kolektoriai, šildantys vandenį, todėl elektros sunaudojama mažiau. Elektros pabrangimas iš jo papildomai per mėnesį atims dar apie pusę tūkstančio litų.
Ūkininkas spėja, kad pieno perdirbėjai ir pardavėjai dėl elektros brangimo gali branginti pieną ir jo produktus.
„Bet mums niekas nežada už pieną mokėti daugiau. Už litrą pieno gauname 82 centus. Spalį porą centų pakėlė kainą, nes pajuto konkurenciją iš Latvijos, kurios supirkėjai atvažiuoja pieno pas Lietuvos ūkininkus“, – pasakojo V. Norkus.
Duoną brangins ne gamintojas
„Mes duonos dėl elektros nebranginsime, bet ar jos nebrangins prekybos centrai, parduotuvės? Mes prekybininkams įtakos negalime daryti, nors ir patys nustembame, kaip pas juos pabrangsta mūsų duona“, – sakė „Šaukėnų duonos“ savininkas Liudas Dajoras.
Per mėnesį elektrai „Šaukėnų duona“ išleidžia apie 30 tūkstančių litų.
„Tikimės dėl šio pabrangimo išgyventi. Nebent visai bus blogai. Mes pelno per daug nenorime, svarbu, kad būtų iš ko atlyginimus išmokėti“, – sakė L. Dajoras.
Duoną šaukėniškiai, pasak L. Dajoro, brangintų tada, jei brangtų miltai.
„Net neabejoju, kad čia ne ekonominis, o politinis sprendimas branginti elektrą. Labai negražiai atrodo, bet eiliniai žmonės nieko negali padaryti, nors suprantame, kas ir kodėl lupa nuo žmonių paskutinį kailį“, – svarstė L. Dajoras.
Tarpuvaldžiu užlipa ant galvų
UAB „Putokšnis“ valdybos pirmininkas Alvydas Stulpinas skaičiuoja, kad per mėnesį bendrovė sunaudoja elektros maždaug už pusę milijono litų ir yra viena didžiausių elektros vartotojų apskrityje. Elektros pabrangimas – papildoma našta įmonei, per mėnesį – dešimtys tūkstančių litų.
„Produkcijos kainų nepavyks pakelti. Įmonės turės ieškoti vidinių rezervų, kaip reikės sutaupyti. Atsilieps ir darbo vietų kūrimui ir kitoms sąnaudoms. Skaudžiai atsilieps visai Lietuvos ekonomikai, įmonių konkurencingumui. Labai skaudus smūgis pramonei – švelnesnį žodį sunku parinkti“, – komentavo elektros brangimo pasekmes A. Stulpinas.
UAB „Putokšnis“ planavo statyti kogeneracinę jėgainę, bet įvedus papildomą mokestį, tokioms jėgainėms, idėjos teko atsisakyti.
„Gaila, kad kainodaros klausimai politiniame tarpuvaldyje vartotojams smogia nebe pirmą kartą ir ne paskutinį. O nuo politinių sprendimų kenčia tie, kurie uždirba šaliai pinigus“, – sakė pramonininkas A. Stulpinas.
Rita ŽADEIKYTĖ