Seimo narys Kęstutis Masiulis socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino nuotraukomis, kuriose užfiksuota prekių kainos istorija: štai vieną dieną kaina buvo padidinta, o kitą dieną tai prekei – akcija ir grįžtama prieš anksčiau buvusios kainos.
Naujienų portalui tv3.lt K. Masiulis tikino, kad tai – apgaudinėjimas. Jis svarsto, kad tokiems prekybininkų žingsniams įtaką padarė pirkėjų įpročiai pirkti tas prekes, kurios pažymėtos akcijos ženkliukais.
„Tiesiog pardavėjai yra supratę, kad Lietuvoje žmonės perka akcijas. Dėl to organizuoja akcijas prekėms, kurias reikia iškišti, kurios užsistovėjo, kurių nenori parduoti pigiau, jie tiesiog vieną dieną pabrangina, o kitą padaro neva akciją. Aš pats tokius dalykus pastebiu, man ir žmonės pastebėję parašo laiškus, o aš parašau Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
Gal akcijos kitose valstybėse nėra tiek paklausios, žmonės perka tokius produktus, kurie jiems patinka, tokius skonius, kokius mėgsta, o mes iš tikro perkame akcijas. Aš ir pats panašiai elgiuosi: atėjęs į parduotuvę dairausi raudonų etikečių ir atitinkamai orientuojuosi. Vadinasi labai lengva mumis manipuliuoti: kai žinai standartinį elgesį, tai taip ir manipuliuojama“, – sako jis.
Siūlo „gėdos“ sąrašą
K. Masiulis pirmiausia mano, kad geriausia yra apie tokius atvejus viešai kalbėti ir dalintis informacija, kad būtume sąmoningesni, brandesni ir keistume savo preferencijas bei elgesį – „neužkibtume“ ant akcijų, o mąstytume vakarietiškai.
„Žmogus galėtų sekti to produkto, kurį vartoją kainą ir nebepasikabinti ant akcijos. Čia geriausi ekspertai tie, kurie iš tikro gyvena labai stipriai skaičiuodami eurą: pensininkai, vargingos šeimos – jie tikrai žino, kiek kainuoja pienas, cukrus ar kitas produktas tiek vienoje parduotuvėje tiek kitoje.
Jie mato, ar akcija apgaulinga, ar ne. Aišku, ir juos apgauna kartais akcijos“, – nurodo jis.
Be to, politikas prideda, kad kartais galimos ir dvigubos apgaulės – ne vien kainomis, bet ir produkto kokybe.
„Kada padaryta akcija ir iš tikro atpiginama prekė, tada įkišamas šlamštas – kas iš tikro nebetinkama vartoti, su brokais, ar sugadintas dalykas. Mes turime net parduotuvių, kuriose prekiaujama iš užsienio atvežtais dalykais, kurie yra brokuoti ir juos ten išima iš prekybos, nes jie netinkami. O čia Lietuvoje kaip gerą daiktą pardavinėja ir net be akcijų“, – sako jis.
K. Masiulis taip pat mano, kad taip besielgiančius prekybininkus reikia apdovanoti baudomis arba įtraukti į „gėdos“ sąrašą ir jį skelbti viešai.
„Vartotojų teisių apsaugos tarnyba turėtų įvertinti tokį elgesį, nes čia akivaizdus apgaudinėjimas ir negali išsukti uodegos, kad taip nėra. Manau, kad jie imasi tirti tokius atvejus. Būtų gerai, jei tarnybos išsiaiškintų ir apie tai skelbtų. Aš pats siūlyčiau padaryti tokių apgaudinėtojų gėdingą sąrašą ir jį skelbti. Tokie supuvusių vynuogių platintojai. Ir priskirti jiems, tegu turi šitą gėdingą vardą“, – piktinosi Seimo narys.
Pats Seimo narys yra gavęs atsakymą iš Valstybinės vartotojų teisių ir apsaugos tarnybos. Juo jie nurodė, kad yra kreiptasi į prekybininką, kad šis pateiktų motyvuotus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl tokių kainų pasikeitimų, kurie užfiksuoti nuotraukų galerijoje. Mat įtariama, kad gali būti pažeistas nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas ir iškreiptas vidutinio vartotojo ekonominis elgesys siūlomo produkto atžvilgiu.
Kaina kinta dėl dviejų natūralių priežasčių
Seimo nario pateiktose nuotraukose užfiksuoti pokyčiai bigbox.lt internetiniame puslapyje. Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su UAB „Electronic trade“ dėl šių kainų pokyčių.
UAB „Electronic trade” direktorius Gytis Breikštas paaiškina, kad kainų dinamika yra elektroninės komercijos pagrindas ir ji gali kisti dėl dviejų priežasčių: konkurencinės aplinkos ir tiekėjo pateiktos prekės kainos.
„Kalbant apie konkurencinę aplinką, el. erdvėje ji labai stipri, kas lemia dažnus prekių kainos pasikeitimus. Ir tie kainų pokyčiai vartotojui yra matomi iš karto, tą pačią dieną. Ir būtent vartotojas iš to laimi daugiausiai. Realiu laiku pasilyginęs galutinę pardavimo kainą su bet kuriuo kitu pardavėju gali būti 100 proc. tikras, kad gavo geriausią įmanomą kainą. Tad žvelgiant iš šios perspektyvos akcijos ir nuolaidos elektroninėje prekyboje nebetenka reikšmės. Juk čia klientas perka ne akciją ar nuolaidą kaip kad tradicinėse parduotuvėse, o „pliką“ galutinę ir svarbiausią geriausią tuo metu siūlomą kainą. O kainos istoriją savo klientams rodome todėl, kad nemanipuliuojame „nematoma” sena kaina“, – paaiškina G. Breikštas.
Be to, pasak jo, elektroninėje parduotuvėje kaina, kaip ir prekės informacija, dažniausiai nėra suvedama rankomis. Dėl daugybės skirtingų tiekėjų visoje Europoje ir daugiau nei 30 000 skirtingų prekių, didžiosios dalies prekių kaina yra tiesiogiai transliuojama iš tiekėjų, partnerių sistemų.
„Dažnai būna taip, kad tą pačią prekę turi keli skirtingi tiekėjai. Ir jų kaina skiriasi. Sistemoje rodome geriausią tą dieną turimą kainos pasiūlymą. Tačiau pasibaigus likučiui, automatiškai įsijungia kito tiekėjo prekių kaina ir taip atsiranda prekių kainodaros svyravimai.
Ir čia yra esminė priežastis, kodėl mes iš anksto negalime žinoti, kiek ta prekė kainuos rytoj. Ir todėl kainų istorijoje matome kainų pokyčius“, – K. Masiulio pateiktus kainų pokyčius paaiškina G. Breikštas.
Prekybininkų atstovas: svarbu įsitikinti, ar veiksmas atliktas sąmoningai
Tačiau kalbant apskritai apie akcijų taikymą, pirkėjams budrumo visgi nederėtų prarasti. Lietuvos prekybos įmonių asociacija Laurynas Vilimas tv3.lt teigia pats manantis, kad jeigu kaina yra sąmoningai padidinama prieš skelbiant akciją tam, kad per akciją ji būtų sugrąžinta į pirminį dydį, tai yra akivaizdus vartotojo apgaudinėjimas. Tačiau svarbiausia išsiaiškinti, kodėl toks veiksmas buvo atliktas.
„Labai svarbu įsitikinti, kad toks veiksmas išties buvo suplanuotas sąmoningai, o ne klaida, kuri gali įvykti dėl darbuotojo žmogiškos klaidos faktoriaus, pavyzdžiui, sumaišoma akcijuojama prekė ar panašiai. Prieš skubant nuteisti ir pasmerkti, reikia žinoti visas aplinkybes ir faktus, kurie aiškiai parodytų įmonės siekį apgauti pirkėją“, – sako jis.
Komentuodamas Lietuvos pirkėjų įpročius jis paneigia politiko K. Masiulio išsakytą mintį, kad lietuviai stipriai keičiasi nuo Vakarų Europos pirkėjų, jie taip pat – racionalūs ir atidūs.
„Tiesa, kad dauguma ieško geriausio prekės kainos ir kokybės santykio, o prekybos įmonės dabartinės intensyvios konkurencijos sąlygomis juos vilioja gausa akcijų ir nuolaidų pasiūlymų. Svarbiausia suprasti yra tai, kad akcijuojamos visos prekės: tiek aukščiausios kokybės, tiek brangiausios, tiek ir paprastesnės kokybės bei pigesnės.
Tokie reiškiniai vyksta daugumoje ne tik Europos Sąjungos, bet ir kitose modernios prekybos šalyse, kur vyksta intensyvi konkurencija. Apibendrintai sakyti, kad mūsų pirkėjas vartoja tik kas pigu, o ne tai, ką jis mėgsta – yra nekorektiška mūsų žmonių atžvilgiu, o be to – mūsų kaip prekybos sektoriaus – įžvalgos tokio teiginio nepatvirtina. Mūsų pirkėjas yra racionalus, planuojantis, siekiantis sutaupyti, bet nedarantis kompromisų dėl kokybės“, – komentuoja L. Vilimas.
Kaina nustatoma laisvai, tačiau klaidinti negalima
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) informuoja, kad dažniausiai vartotojai kreipiasi dėl pakilusių prekių kainų arba klaidingo kainų nurodymo. Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme įtvirtinta, kad komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipia arba gali iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu.
VVTAT rašo, kad nors komercinės veiklos subjektai gali laisvai nustatyti savo produktų kainas, tačiau vartotojams negali būti sudaromas įspūdis apie ypatingą prekės kainos pranašumą, jei ši informacija neatitinka tikrovės. „Pažymėtina, kad vidutinis vartotojas akciją, kurios metu yra mažinama prekės kaina, suvokia kaip tam tikru trumpu laikotarpiu taikomą nuolaidą prekei, kuri yra taikoma nuo reguliarios prekės kainos, t. y. vidutinis vartotojas pagrįstai tikisi, kad tokios akcijos metu galės įsigyti prekę pigiau nei įprastai, t. y. pigiau nei reguliari prekės kaina“, – teigiama atsakyme tv3.lt portalui.
Atsižvelgiant į tai, tuo atveju, jei vartotojui sudaromas apgaulingas įspūdis apie prekės kainos pranašumą, už vartotojų klaidinimą ir vykdomą nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams Tarnyba pagal savo kompetenciją gali taikyti sankcijas nuo 289 iki 8 688 eurų. „Tarnybos komisijos priimti nutarimai yra vieši ir skelbiami Tarnybos interneto svetainėje“, – prideda VVTAT.
