Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi Renata Antanavičienė, kurios sūnus nukentėjo nuo internetinių sukčių. Vaikinas, dirbantis Amerikoje, prisijungęs prie savo elektroninės bankininkystės pamatė, kad per du pavedimus iš jo sąskaitos nuskaičiuota 1642,50 eurų. Pavedimai atlikti Indijoje.
R. Antanavičienė pasakoja, kad paskambinus į banko klientų aptarnavimo centrą nesulaukta jokios pagalbos, o nuėjus į banko skyrių išgirdo, kad tyrimas truks apie mėnesį laiko, o daugiau padėti niekuo negali.
Mokame už saugumą, bet jis neužtikrinamas?
R. Antanavičienė mano, kad šis nusikaltimas gali būti neatsitiktinis. Mat kaip tik gegužės 24–25 dienomis vyko „Swedbank“ IT skyriaus profilaktiniai darbai.
„Gal per tuos darbus galima prisitaikyti ir kažkokius nusikaltimus padaryti? Aš esu tiesiog tokioje situacijoje, kurioje kiekvienas žmogus gali atsidurti. Esmė ta, kad aš negausiu jokios pagalbos tas 30 dienų. O situacija juk gali būti bet kokia. Tarkime nuvažiuoji į kelionę ir pavagia visus pinigus. Banke man sako: Jūs supraskite, yra tokios banko taisyklės. Kategoriškai nesiruošiu suprasti banko, nes yra saugumo programos. Mokame nemažus mokesčius už administracinį kortelės prižiūrėjimą, saugumą. Bankas galėtų bent kažkokią pinigų sumą pragyvenimui pasiųsti, bet aš turiu suprasti banką, o ne jis mane“, – nusivylimo neslėpė moteris.
Pasak jos, banke nebuvo pateikta jokių alternatyvų, ką daryti 30 dienų be pinigų. O pats bankas kaltę suvertė internetinėms parduotuvėms.
„Banke man sakė, kad greičiausiai jūsų sūnus pirko internete, o tai yra labai nesaugu. Bet juk visas pasaulis perka internete ir jei tai nėra saugu, jūs turite deklaruoti viešai. Jis yra kažkada labai seniai apsipirkęs „Amazon“ internetinėje parduotuvėje, bet jie tikriausiai turi tokią saugumo programą, kurios net „Swedbank“ neturi. Tau pasako, kad tikrai jus supranta, bet jūs turite suprasti ir banką. Ir daugiau nieko nepasiūlo. Aš tai pervesiu pinigus sūnui, bet juk būna, kai nėra tokių galimybių. Čia juk yra dideli pinigai“, – pasakojo Renata.
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius įsitikinęs, kad profilaktiniai IT darbai niekaip nėra ir negali būti susiję su šiuo atveju. Ir nors neatsako, kodėl nėra siūloma bent laikina kompensacija, sako, kad tyrimas turėtų trukti trumpiau nei 30 dienų.
„Bet kokiu atveju kiekvieną sukčiavimo atvejį bankas aiškinasi individualiai. Jei tyrimo metu nebūna nustatoma jokių tyčinių kliento veiksmų, patirta žala klientui būna kompensuojama. Dažniausiai tyrimas užtrunka ne ilgiau 10 dienų“, – komentuoja S. Abraškevičius.
Skambinant telefonu nepadėjo, o banko skyriuje gūžčiojo pečiais
R. Antanavičienė tikina, kad nors visuomet prašoma į tokius nusikaltimus reaguoti greitai, pats bankas nepateikė visos reikiamos informacijos iš karto. Moters sūnus tik pastebėjęs paskambino į klientų aptarnavimo centrą, tuo metu Lietuvoje buvo apie 8 valanda vakaro, tačiau apie tai, kad turi užpildyti pretenzijos formą – neinformuota, kaip ir pačiame banke neinformuota, kad mama internetu gali išsiimti įgaliojimą tvarkyti sūnaus dokumentus.
„Visiškai nieko bankas nešneka ką daryti. Tik nuėjus į banką buvo pasakyta koką formą užpildyti. O jam paskambinus, niekas nepasakė kaip elgtis. Tuo metu pas jį buvo diena, jis būtų viską susitvarkęs. Man pačiai banke pasakė, kad negalime net į jo debiatinės kortelės sąskaitą įeiti, nes jis turi būti čia. Nesvarbu, kad mūsų kreditinės kortelės sujungtos ir yra finansinis pasitikėjimas. Niekas net nepasakė, kad galiu išsiimti įgaliojimą ir atstovauti sūnų“, – problemas įvardija pašnekovė.
Nors suma šiuo metu rezervuota ir dar nenuskaičiuota, R. Antanavičienei banke nebuvo suteikta jokia garantija, kad tie pinigai nebus išmokėti nusikaltėliui.
„Ar kiekvieną savaitę žiūrime į savo sąskaitą? Žmogus gali ir mėnesį nepasitikrinti, o iš ten pinigai bus iššluoti ir jau net nebebus jokios rezervacijos. Banko darbuotojai gūžčioja pečiais, jie patys jaudinasi ir nežino ką daryti. Sako, kad mes jus suprantame, bet niekuo negalime padėti“, – teigia pašnekovė.
„Swedbank“ atstovas S. Abraškevičius pripažįsta, kad situacija nemaloni klientui, tačiau nori pabrėžti, kad „Swedbank“ nuolat atlieka neteisėtų operacijų stebėseną.
„Įtarus, jog mokėjimo kortele yra atliekamos neteisėtos operacijos, bankas nedelsiant blokuoja bet kokias galimybes atsiskaityti mokėjimo kortele, taip nutiko ir šiuo atveju. Saugumo sumetimais klientams siūlome įvertinti savo kasdienius poreikius ir apriboti dienos limitą, kurį galima išleisti mokėjimo kortele. Taip būtų užkirstas kelias tokioms situacijoms, kai dėl neteisėtų operacijų mokėjimo kortele yra išleidžiamos stambesnės pinigų sumos“, – pataria S. Abraškevičius.
Policijos komisariate pagalbos nesulaukė
Problemų iškilo ne tik kreipiantis į banką, bet ir į policiją. Pašnekovė nuėjusi į Pilies gatvės komisariate norėjo pasitarti ar rašyti pareiškimą, kur turėtų kreiptis, tačiau atsakyta nebuvo.
„Nuėjus į policijos komisariatą pakraupau, nes ten net neturėjau galimybės kalbėti su pareigūnais. Jie visi užsitvėrę, tik atdaras langelis pabambyje. O dar ir labai grubiai uždavinėja klausimus. Pasakiau, kad negaliu kalbėti su jūsų pilvais, noriu su jumis kaip žmonėmis išaiškinti ir pasitarti. Su manim kalbėta labai grubiai: čia ne mes kalti, sakykit ko norit. Tada man išėjus paskambino vyriausioji komisarė, kuri gražiai paaiškino, kad turiu kreiptis į elektroninės erdvės nusikaltimų poskyrį. Šiandien ten ir vyksiu“, – pasakojo R. Antanavičienė.
Lietuvos bankas: bankai nėra įpareigoti suteikti laikinų kompensacijų
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų politikos skyriaus vyriausiasis juriskonsultas Darius Andriukaitis komentuoja, kad kiekvienas konkretus įvykis reikalauja atskiro tyrimo, o tarptautiniams itin reikalingas laikas.
„Prisiminus kaip vyksta mokėjimo operacijos (bankas vykdo mokėjimo nurodymą, jei tas patvirtinamas sutartu PIN kodu, kurį žino tik klientas/kortelės savininkas ir t.t.) galima pasakyti: mokėjimo paslaugų teikėjas privalo nedelsdamas sugrąžinti neautorizuotos mokėjimo operacijos sumą ir atkurti mokėjimo sąskaitos, iš kurios ta suma nurašyta, likutį, kuris būtų, jeigu neautorizuota mokėjimo operacija nebūtų buvusi atlikta (Mokėjimo įstatymo 29 str.). Tačiau mokėjimo paslaugų teikėjas privalo išsiaiškinti ir įsitikinti, kad tikrai tai buvo neautorizuota operacija, o tam, ypač tarptautinių operacijų atvejais, dažnai reikalingas laikas“, – komentuoja jis.
Visgi D. Andriukaitis primena, kad bankai nėra įpareigoti suteikti laikinų kompensacijų ar konsultuoti asmenį teisiniais klausimais dėl įgaliojimo.
„Bet, aišku, jei klientas kreipėsi, bankas turėtų jam suteikti pageidaujamos informacijos apie savo paslaugą ar produktą (šiuo atveju kortelės naudojimą), suprantamai paaiškinti, ką tokiose situacijoje gali padaryti ir ko ne“, – pastebi juriskonsultas.
