darius andriukaitis

Įsivaizduokite scenarijų, esate svečioje šalyje, pasitikrinate savo banko sąskaitą ir pamatote, kad dingo nemaža suma pinigų. Žinoma, kreipiatės į banką. Tačiau kol vyksta tyrimas, svečioje šalyje sėdite tuščiomis kišenėmis, o bankuose pasiūloma tik užuojauta. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi Renata Antanavičienė, kurios sūnus nukentėjo nuo internetinių sukčių.

Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus nagrinėjantis Lietuvos bankas pirmąjį šių metų ketvirtį gavo 171 vartotojo prašymą išspręsti ginčą su finansinių paslaugų teikėju. Tai dešimtadaliu daugiau negu praėjusį ketvirtį. „Lietuvos bankui praėjusių metų pradžioje pradėjus nagrinėti vartotojų ir finansinių paslaugų teikėjų ginčus, vis daugiau vartotojų sužino apie tokią galimybę ir ja naudojasi, tad toks ginčų skaičiaus didėjimas nestebina.

Sutartį dėl finansinių produktų ar paslaugų prieš pasirašydami visada perskaito tik 43 proc. apklaustųjų, rodo Lietuvos banko inicijuotas gyventojų finansinės elgsenos ir raštingumo tyrimas. Niekada sutarties neskaito arba ją skaito retai 12 proc. gyventojų, kartais – 16 proc., dažnai tai daro 29 proc. tyrime dalyvavusių šalies gyventojų, teigiama Lietuvos banko pranešime.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad visų ginčų tarp vartotojų ir finansines paslaugas teikiančių įmonių nagrinėjimą sutelkus vienoje institucijoje, bendras ginčų skaičius turėtų padidėti, bet jų nagrinėjimas bus paprastesnis. Nuo šių metų finansų institucijų klientai, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, o problemos su pačiu paslaugų teikėjų išspręsti nepavyko – gali kreiptis į Lietuvos banką, kuriam įstatymas suteikė teisę nagrinėti vartotojų ginčus su finansinių paslaugų teikėjais.

Drausdamas sveikatą ar turtą žmogus paprastai tikisi, kad įvykus nelaimei ar draudžiamajam įvykiui draudimo bendrovė atskubės į pagalbą ir taip bus paprasčiau išspręsti problemas. Bet taip būna ne visuomet: kartais net atsargūs ir atsakingi šių bendrovių klientai tampa painios tvarkos ir taisyklių aukomis. Į naujienų portalą Balsas.

Draudikai grasina, kad vasarinėmis padangomis važinėjančių automobilių vairuotojai, eismo įvykių atveju, liks be draudimo išmokos. „Tam yra draudimo taisyklės, kurios numato, kad jeigu naudojama techniškai netvarkinga transporto priemonė, kas ir buvo tuo atveju, tuomet draudimo išmoka nėra mokama“, – teigė draudimo bendrovės „ERGO Lietuva" Žalų administravimo skyriaus vadovas Nerijus Giedraitis.

Praėjusiais metais Draudimo priežiūros komisija sulaukė 436 vartotojų kreipimųsi - 21,1 proc. daugiau nei 2007 metais. Per praėjusius metus išnagrinėti 190 ginčų tarp draudimo paslaugų vartotojų ir draudikų, ištirti 246 skundai dėl draudikų veiklos. Lyginant su 2007 metais, ginčų skaičius padidėjo 13,1 proc., nusiskundimų dėl draudikų veiklos kiekis išaugo 28,1 proc.

Transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimas: „nesąžiningai sutaupyti pinigai gali virsti  tūkstantiniais nuostoliais“, – teigia draudimo ekspertai ir primena, kad draudžiant automobilį neverta gudrauti ieškant pigiausių kelių. Pavyzdžiui,  nemažą vairuotojo stažą turintys tėvai savo vardu perka automobilius, kuriais vėliau važinėja jų atžalos.

Specialistai vertina, kad nuostoliams sugriuvus namui sostinės senamiestyje kompensuoti gali nepakakti 10 mln. Lt. Nukentėjusieji asmenys ir verslininkai raginami pasirūpinti įrodymais dėl patirtų žalų, rašoma ketvirtadienio „Verslo žinių“ numeryje.