Sostinės senamiestyje sugriuvus namui kelios įmonės tūno griuvėsiuose ir apimtos nežinios - kas turėtų atlyginti patirtus nuostolius, mat ekspertai dar tiria, dėl kieno kaltės įvyko nelaimė – ar kaltininkė yra greta naują pastatą statanti UAB „Constructus“, ar UAB „Vilniaus vandenys“.
UAB „Constructus“ teigia esanti apsidraudusi privalomuoju generalinio rangovo civilinės atsakomybės draudimu ne gyvybės draudimo bendrovėje „If P & C Insurance“, kuriai Lietuvoje priklauso „If draudimas“, 5 mln. Lt draudimo suma. Taip pat įmonė apsidraudusi savanorišku statybų ir montavimo darbų draudimu, tačiau šios draudimo sutarties nei sąlygos, nei suma neskelbiama.
„Mūsų įmonė draudžia visus savo projektus didesnėms nei minimalios draudimo sumos, tokia įmonės politika. Taip pat po įvykusios nelaimės darėme daugiau nei reikalauja įstatymai, nes esame socialiai atsakinga bendrovė. Šis įvykis nepakeis mūsų nuostatos, tačiau manau, kad visos su statybomis susijusios įmonės atkreips dėmesį į šį įvykį, tai gali paskatinti kai kurias įmones peržiūrėti savo vertybes“, – sako Marekas Kovalevskis, „Constructus“ rinkodaros ir pardavimų direktorius.
Nei „Constructus“, nei „If draudimas“ nesiryžta prognozuoti, kiek reikėtų lėšų nuostoliams atlyginti.
Tomas Nenartavičius, UAB „ERGO Lietuva“ Krovinių, technikos ir garantijų skyriaus direktorius, mano, kad tam verta rezervuoti daugiau nei 10 mln. Lt.
„Auga klientų pretenzijų mentalitetas. Gyventojams turi būti atlyginta už sugriautus butus bei prarastą asmeninį turtą. Nutraukusios verslą įmonės gali reikalauti kompensuoti prarastas pajamas ir pastovias išlaidas – nuomos mokesčius, palūkanas už paimtas paskolas ir kt. Žmonės taip pat gali reikalauti atlyginti moralinę žalą, nes žiemą likę be stogo patyrė nepatogumų. Jei visiems nuostoliams kompensuoti draudimo sumos nepakaktų, reikėtų kreiptis į kaltininką ir tartis dėl nuostolių atlyginimo. Manau, jei pretenzijos pagrįstos, nė vienai įmonei nėra tikslo bylinėtis teisme.“
Teisininko teigimu, pagal civilinės atsakomybės principą turi būti atlyginta padaryta žala, kiekvienu atveju vertinama, kaip ekonomiškiausia ją atlyginti.
„Jei teisme būtų sprendžiama byla, greičiausiai būtų vertinama, kiek yra būtina atlyginti, kad nukentėjusio asmens padėtis būtų grąžinta į tą būseną, kuri buvo prieš įvykį. Ekspertai turėtų įvertinti, ar pastatą tikslinga atstatyti, ar kompensuoti analogiško pastato įsigijimą“, – sako Darius Andriukaitis, Draudimo priežiūros komisijos Juridinio skyriaus vyriausias specialistas.
„If draudimas“ nukentėjusiesiems per šį įvykį kompensuotų nuostolius tik tuomet, jei būtų nustatyta, kad dėl žalos yra kaltas jos klientas, tačiau verslininkams, prarandantiems pajamas, nuostolių atlyginti ji neprivalės.
„Jeigu įmonės apsidraudusios nuo verslo nutrūkimo rizikų, negautas pajamas joms turi kompensuoti draudikas. Įstatymai, reglamentuojantys rangovo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, nurodo, kad prarastos pajamos ar pelnas nekompensuojami. Bet kuriuo atveju įmonė turėtų pasirūpinti dokumentais ir kitais įrodymais, kad ji neteko pajamų“, – sako Edvardas Skupas, „If draudimo“ draudimo direktorius.
Fiziniams asmenims patariama, kol dar nenustatyta įvykio priežastis ir kaltininkas, pasirūpinti likusio turto išsaugojimu ir prarasto turto nuosavybės dokumentais ar kitais galimais įrodymais, kad tokį turtą jie turėjo, pavyzdžiui, nuotraukomis.
„Asmenys turi bendradarbiauti su įvykį tiriančiais ekspertais ir specialistais, suteikti kuo daugiau informacijos, kad vėliau būtų galima kuo greičiau ir tiksliau įvertinti patirtą žalą“, – ragina E. Skupas.
REKLAMA
