Jiems pritaria ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Anot jos specialistų, daugiausiai nekokybiškos mėsos atvežama būtent iš Lenkijos. Šiemet tokios nesaugios produkcijos jau išimta 62 tonos.
Tuo metu prekybos tinklų atstovai tikina, kad jų asortimente lenkiška paukštiena sudaro apie 25 proc. Tačiau mėsa esą nuolat yra tikrinama.
Skandalas dėl techninio aliejaus pašarui
Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas pasakojo, kad trečdalis Lietuvos parduotuvėse esančios paukštienos yra atvežama iš užsienio.
„Iš viso atsivežama 40 tūkst. tonų per metus, iš jų 30 tūkst. tonų atvežama iš Lenkijos. Jokių problemų nėra su paukštiena iš Latvijos, Estijos, Prancūzijos. Su šia mėsa viskas yra gerai.
Tačiau lenkiškos paukštienos importuotojai kovoja tik kaina. Todėl siekdami užauginti kuo pigiau, kokybės reikalavimus praleidžia pro pirštus. Neseniai buvo kilęs skandalas, kai paaiškėjo, kad Lenkijos paukščių augintojai pašaruose naudojo techninį aliejų, o ne maistinį“, – komentavo Lietuvos paukščių augintojų atstovas.
Jis minėjo, kad panašus skandalas Lenkijoje įvyksta jau ne pirmą kartą.
„Būtent lenkiška paukštiena dažniausiai būna užkrėsta ir salmonelėmis. Nemažai tokios paukštienos tonų yra grąžinama atgal. Tačiau juk ne visa mėsa patikrinama. Todėl ir raginame gyventojus pirkti lietuvišką paukštieną.
Lietuvoje, pavyzdžiui, jau 15 metų nebuvo rasta salmonelėmis užkrėstos mėsos. Be to, lietuviška paukštiena auginama be antibiotikų. Vadinasi, paukštis per visą savo 41 dienos gyvenimą, nebūna susirgęs, jo nereikia gydyti. Lenkams šio rodiklio pasiekti neįmanoma“, – sakė paukščių augintojų atstovas.
Taikomi griežti reikalavimai
Pasak G. Kauzono, lietuviškai produkcijai taikomi griežti reikalavimai.
„Lietuvos paukštininkystės sektorius per metus pagamina 880 mln. kiaušinių ir per 120 tūkst. tonų paukštienos. Visos pašarų gamyboje naudojamos žaliavų atsekamumas, pašarų kokybė, paukščių auginimo ir kiaušinių gamybos technologijos reikalavimų laikymasis yra griežtai kontroliuojami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Todėl parduotuvių lentynose esanti Lietuvoje užauginta paukštiena ir pagaminti kiaušiniai yra saugūs“, – tikino G. Kauzonas.
Kiaušinius jis irgi ragino pirkti lietuviškus.
„Į Lietuva atvežama labai daug kiaušinių iš Ukrainos, bet ši šalis nėra ES narė, todėl tiems kiaušiniams negalioja europiniai reikalavimai. Todėl negalime žinoti, kokia jų kokybė.
Kokybiškiausi ir šviežiausi produktai yra vietinių gamintojų. Pavyzdžiui, kiaušiniai, jau antrą dieną po padėjimo atsiduria parduotuvių lentynose. Tuo metu, jeigu jie atvežami iš Ukrainos ar Lenkijos jie bus jau 2 savaičių senumo“, – sakė G. Kauzonas.
Vis tik jis tikino, kad pirkėjų įpročius šiuo metu daugiausiai nulemia produktų kaina.
„Kartais lenkiškos ir lietuviškos produkcijos kaina daug ir nesiskiria, tačiau žmonės nežiūri ir nesidomi iš kur atvežtas produktas, kurį jie perka“, – pastebėjo G. Kauzonas.
Parduotuvėse beveik trečdalis lenkiškos produkcijos
„Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė sakė, kad prekybos tinklas jau daug metų glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos paukštininkystės ūkiais, todėl net daugiau nei 70 proc. tinkle parduodamos šviežios paukštienos (vištiena, kalakutiena) yra lietuviška.
„Apie 25 proc. paukštienos yra importuojama iš Lenkijos ir dar apie 3 proc. iš kitų ES šalių. Maisto sauga ir kokybė yra mūsų prioritetas, todėl betarpiškai palaikome kontaktą tiek su Lietuvos gamintojais, tiek ir užsienio šalių partneriais. Reaguodami į situaciją Lenkijoje, operatyviai susisiekėme su partneriais ir gavome patvirtinimą, kad tiekiama produkcija yra saugi ir atitinka visus kokybės ir maisto saugos reikalavimus.
Lenkijos paukštynuose, iš kurių gauname produkciją, yra reguliariai atliekamos maisto kokybės kontrolės procedūros, gaminių bandymai, taip pat nuolatiniai kokybės auditai iš priežiūros institucijų“, – komentavo prekybos tinklo atstovė.
Pasak E. Dapkienės, rugsėjį buvo atlikta apklausa kuri rodo, kad daugiau nei pusė pirkėjų – 55 proc. – dažnai pirmenybę teikia Lietuvos gamintojų produkcijai.
„Paukštienos kilmė pirkėjams yra svarbi, todėl ir Lietuvoje užaugintos vištienos ar kalakutienos paklausa yra didžiulė ir ji kasmet auga. Tuo metu iš Lenkijos importuojamos paukštienos pardavimai mažėja – vien per šiuos metus krito apie 10 proc.
Tikrai suprantame, kad Lietuvos paukštynams konkuruoti su lenkiška produkcija yra sudėtinga, tačiau dirbame išvien, kad pirkėjai turėtų galimybę rinktis kokybišką Lietuvoje užaugintą paukštieną už kuo geresnes kainas“, – tikino prekybos tinklo atstovė.
Pirkėjai renkasi lietuvių gamintojų mėsą?
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis sakė, kad parduotuvėse galima įsigyti lietuviškos ir lenkiškos paukštienos.
„Lenkiška produkcija sudaro tik 10–15 proc. Todėl jos ir parduodame mažiau. O pirkėjai į viską atsižvelgia, tiek į prekių kainą, tiek į kilmės šalį“, – sakė prekybos tinklo atstovas.
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė teigė, kad net 99 proc. parduotuvėse parduodamos paukštienos – lietuviška.
„Pirmenybę teikiame Lietuvos augintojams, todėl mūsų tinklo parduotuvėse didžioji dalis šviežios paukštienos asortimento yra iš Lietuvos. Savo asortimente turime vos keletą paukštienos pozicijų iš Lenkijos“, – sakė prekybos tinklo atstovė.
Prekybos tinklo „Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė, tikino prekybos tinklas daug dėmesio skiria Lietuvos maisto įmonių produkcijai.
„Todėl didžioji dalis vištienos – populiariausios paukštienos rūšies – gaminių atkeliauja būtent iš mūsų šalies bendrovių. Norėdami sudaryti pasirinkimą pirkėjams siūlome ir alternatyvų iš Prancūzijos, tačiau ši dalis nedidelė.
Dauguma kalakutienos produktų taip pat yra tiekiama iš Lietuvos, mažoji dalis – iš Lenkijos (svarbu pabrėžti, kad šiems kalakutienos gaminiams mes taikome aukštus privačios etiketės standartus)“ – pasakojo prekybos tinklo atstovė.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė pasakojo, kad parduotuvėse pirkėjai gali rasti įvairių šalių produkcijos.
„Esame išplėtę paukštienos asortimentą ir siūlome produkcijos iš įvairių šalių – Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, taip pat ir kitų šalių. Itin didelį dėmesį skiriame šviežios mėsos, taip pat ir paukštienos, privataus prekės ženklo produkcijai.
Todėl be įprastų „Lidl“ kokybės tyrimų nuo 2018 m. švieži mėsos ir žuvies produktai yra papildomai tiriami nepriklausomoje analitinių tyrimų laboratorijoje, kur atliekami mikrobiologiniai saugos ir kokybės parametrai, maistinių verčių tyrimai ir kt.“ – vardijo prekybos tinklo atstovė.
Daugiausiai užkrėstos mėsos atvežama iš Lenkijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) tikino, kad nuolat vykdo sustiprintą paukštienos kontrolę paukščių skerdyklose, mėsos perdirbimo įmonėse, parduotuvėse, turgavietėse, sandėliuose.
„Taip pat tiriami ir vartotojų pranešimai. Jei būna nustatyta nesaugi produkcija, ji yra nedelsiant pašalinama iš rinkos, vykdomi tyrimai siekiant išsiaiškinti nesaugios į rinką patekusios produkcijos priežastis, taikomos sankcijos ir drausminės priemonės.
2022 metais gamybos įmonėse ir rinkoje iš viso buvo atrinkti 595 šviežios paukštienos ir jos produktų mėginiai mikrobiologiniams tyrimams, iš kurių 26 mėginiuose buvo nustatytos salmonelės“, – teigė VMVT.
Anot tarnybos, taip pat šiais metais per Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemą (RASFF) jau paskelbti 32 pranešimai dėl nesaugios paukštienos (nustatytos mikrobiologinės taršos – Salmonella).
„Dažniausiai pasitaikanti nesaugios paukštienos kilmės šalis yra Lenkija, iš šios šalies mūsų šalies rinkoje 2022 metais uždrausta realizuoti apie 62 tonas nesaugios paukštienos“, – skaičiavo VMVT.
Prašo pirkėjų žiūrėti ne tik į kainą, bet ir kokybę
Pasak VMVT, vartotojai įsigydami paukštieną, turėtų kreipti dėmesį ne tik į kainą, tačiau ir į saugos bei kokybės rodiklius.
„Reikia atkreipti dėmesį, ar paukštieną parduodama iš šaldymo įrenginių ir ar jie veikia, patikrinti produkto ženklinimo etiketėje nurodytą tinkamumo vartoti terminą, patikrinti, ar nepažeista produkto pakuotė, jei įmanoma, fiziškai įvertinti produkto kokybines savybes (kvapą, spalvą), o įsigijus produktą prašyti pirkimo kvito.
Šviežia paukštiena turi būti švari, be matomų pašalinių priemaišų, be pašalinių kvapų, kraujosruvų, kraujo likučių. Patartina nevartoti paukštienos kurios paviršius padengtas gleivėmis, balsvai gelsvos spalvos su pilku atspalviu, su gelsvomis arba tamsiomis dėmėmis, nemalonaus kvapo. Tokie pakitimai gali signalizuoti, kad paukštiena jau yra sugedusi ir nėra tinkama žmonių maistui“, – įspėjo VMVT.
Tarnyba teigė, kad vištiena bei kiti šviežios mėsos produktai, kurie yra termiškai neapdoroti, visada šaldytuve turėtų būti laikomi sandariai, nesiliesti su kitais, jau paruoštais vartoti produktais.
„Taip pat svarbu, kad paukštiena būtų vartojama pakankamai termiškai apdorota, todėl labai svarbu ją ruošti pagal gamintojo etiketėje nurodytus reikalavimus.
Įsigijęs nekokybišką paukštieną (kol nesibaigė jo tinkamumo vartoti terminas), vartotojas visų pirma turėtų kreiptis į prekybos vietą ir reikalauti jį pakeisti kitu, tinkamos kokybės produktu (turėti įsigijimo čekį) arba prašyti grąžinti sumokėtus pinigus. Jei toks reikalavimas netenkinamas – galima kreiptis į VMVT“, – patarė tarnyba.
