Ekonominė krizė, iniciatyvos stoka, besipriešinantys kaimynai, baimė dėl rezultatų ir finansinės skolos – tai tik maža dalis veiksnių, kurie ne vienerius metus baidė šalies gyventojus nuo daugiabučių renovacijos. Tačiau šiais metais pakeitus renovacijos įgyvendinimo modelį situacija gerokai pasikeitė. Vis daugiau gyventojų priima ryžtingą sprendimą, kuris jiems garantuoja gražesnius ir šiltesnius namus netolimoje ateityje.
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta pastebi, kad vien per šiuos metus jau patvirtinti apie 300 renovavimo investicinių projektų. Planuojama, kad dauguma šių namų statybinius renovacijos darbus pradės ateinantį pavasarį. Tuomet renovaciją ir jos mastą galės įvertinti ir šalies gyventojai.
Savivaldos atsakomybė
Naujojo renovacijos įgyvendinimo modelio išskirtinumas − savivaldos įtraukimas, kai savivaldybės atrenka energetiškai neefektyviausius namus ir gyventojams pasiūlo juos renovuoti. Sulaukus pritarimo, viešųjų pirkimų būdu atrinktos įmonės parengia renovacijos investicinius projektus. Vėliau savivaldybė paskiria administratorių, kuris ima paskolą už gyventojus, skelbia konkursą statybos darbams atlikti, stebi ir koordinuoja jų eigą. Po renovacijos darbų, administratorius atsiskaito su rangovais, o paskolos grąžinimo įmokas paskirsto butų ir kitų patalpų savininkams.
Siekiant, kad daugiabučių renovavimo procesas būtų greitas ir skaidrus, reikalingos paslaugos ir darbai yra perkami centralizuotai, per Centrinę perkančiąją organizaciją.
BETA direktoriaus teigimu, po renovacijos būstas sunaudoja dvigubai mažiau energijos nei suvartodavo iki jos. „Žiūrint iš finansinės prizmės, matome, kad už šildymą reikės mokėti 50 proc. mažiau. Aišku, ne visi sutaupyti pinigai liks gyventojams, nes dalį jų reikės skirti sąskaitoms už renovavimo darbus apmokėti. Paprastai ši suma neviršija 40 proc. pinigų sumos, kurią gyventojai sutaupo mažiau mokėdami už šildymą. Na, o likusius 10 proc. sutaupytų lėšų jau bus galima išleisti savo nuožiūra. Tad finansinė nauda akivaizdi, o ir gyvenama kur kas komfortiškiau, nes temperatūra bute padidėja keliais laipsniais, be to, dažnai yra sutvarkomos laiptinės, rūsiai“, − sakė V. Serbenta.
ES parama
Renovuojant namus, kaip ir daugelyje gyvenimo sričių, laimės pirmieji. Jei darbai bus baigti iki 2015 m. spalio, valstybė kompensuos net 40 proc. išlaidų, reikalingų modernizavimui. Taip pat yra padengiamos visos su projekto parengimu, statybos technine priežiūra bei projekto administravimu susijusios išlaidos. O nepasiturintiems gyventojams, kurie gauna kompensacijas už šildymą, renovacija nieko nekainuoja, nes visas išlaidas padengia valstybė. Daugiabučių namų renovavimui 2007−2013 m. finansavimo laikotarpiu iš Europos regioninės plėtros fondo pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „JESSICA Kontroliuojantysis fondas“ yra skirta 440 mln. litų. Aplinkos ministerija www.am.lt ir ES struktūrinė parama www.esparama.lt.
Užsakymo numeris: 3937.
