Kai kurie bankų klientai skundžiasi, kad už informaciją apie mirusios mamos pensiją, privalo sumokėti 15 eurų mokestį.
Bankas ar ūkininkų turgelis?
Socialiniame tinkle vilnietė Aurelija (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) skundėsi, kad po mamos mirties apsilankiusi banke pasijuto tarsi turguje.
„Po mamos mirties tenka minti įvairių institucijų slenksčius. Ne išimtis – „Swedbank“, kuriame mama turėjo sąskaitą. Į ją buvo pervedama jos pensija.
Tačiau informacijos, apie sąskaitoje esančius pinigus, bankas man, kaip paveldėtojai, nesutiko pateikti. Esą tą informaciją galėčiau gauti tik teismo keliu. O už pažymą, skirtą notarui, bankas pareikalavo beveik 15 eurų, kuriuos privalėjau sumokėti tik grynaisiais, nes nesu šio banko klientė“, – pasakojo moteris.
Ji piktinosi, kad šiais laikais reikalaujama mokestį sumokėti grynaisiais pinigais.
„Juk net ūkininkų turgeliuose galima atsiskaityti kortelėmis.
Beje, tą informaciją apie likusią pinigų sumą mamos sąskaitoje bankas „trauks“ net penkiolika dienų“, – pasipiktinimo neslėpė moteris.
Pažyma ir mokestis – privalomi
„Swedbank“ tikino, kad ši situacija jiems žinoma.
„Tačiau visa informacija, susijusi su banko klientais, sudaro banko paslaptį, todėl konkrečios situacijos pakomentuoti neturime galimybės.
Galime tik paaiškinti, kaip tokios situacijos įprastai yra traktuojamos ir kokie veiksmai būna atliekami tiek iš paveldėtojų pusės, tiek iš banko“, – komentavo banko atstovai.
Anot jų, mokestį už pažymos parengimą, jei įpėdinis nėra mūsų klientas, galima sumokėti keliais būdais – grynaisiais pinigais arba pervesti į mūsų nurodytą banko vardu atidarytą sąskaitą.
„Tais atvejais, jei paveldėtojas yra atėjęs į banko padalinį, mūsų darbuotojai dėl patogumo pasiūlo sumokėti grynaisiais „čia ir dabar“. Tačiau tai nereiškia, kad grynieji pinigai – vienintelė atsiskaitymo galimybė“, – tikino banko atstovai.
Įgaliojimai nebegalioja
Pasak banko, įgaliojimas, jeigu žmogus jį turėjo, pagal įstatymą, baigiasi jį išdavusio asmens mirties dieną.
„Taigi, įpėdiniu save laikantis asmuo pirmiausia turi kreiptis į notarą dėl dokumento, kuris patvirtina, kad asmuo yra teisėtas įpėdinis, nes priėmė palikimą pateikdamas pareiškimą notarui, išdavimo. Gavęs notaro išduotą dokumentą tik tuomet į banką, užsisakyti pažymą, kurios rengimas gali užtrukti iki 10 dienų.
Toks terminas nustatytas todėl, kad bankas turi patikrinti duomenis skirtingose sistemose, dažnu atveju yra kreipiamasi į archyvą dėl duomenų patikslinimo ir kt. Atkreipiame dėmesį, kad šis terminas yra maksimalus ir pažymos rengimas įprastai tiek neužtrunka, žinoma, viskas priklauso nuo to, kiek ir kokio turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pan. turi klientas banke“, – komentavo banko atstovai.
Ano jų, jokios finansinės operacijos iki tol, kol notaras, gavęs iš banko parengti pažymą, nėra išdavęs paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą arba testamentą nėra galimos.
Sąskaitas užblokuoja
Tuo metu teisininkas Justinas Usonis atkreipė dėmesį ir priminė, kad kai bankui tampa žinoma apie asmens mirtį, jo turėtos sąskaitos, kortelės ir interneto prieiga prie sąskaitos yra blokuojami.
Todėl jis patarė neskubėti leisti mirusiojo pinigų.
„Velionio lėšos gali būti perduodamos tik paveldėjimo teisės liudijime nurodytiems asmenims. Bankas lėšas mirusio kliento sąskaitoje saugo tol, kol atsiranda teisėtas jų priėmėjas“, – komentavo teisininkas.
Jis pabrėžė, kad mirus artimajam jo pinigų negalima leisti, net jei artimieji žino mirusiojo banko kortelės PIN kodą ar elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis.
„Gali atsitikti taip, kad šiuos pinigus paveldės kažkas kitas, pvz., asmuo, kuriam turtas ar jo dalis palikta testamentu. Tokiu atveju galite sulaukti pretenzijų dėl pasisavinto svetimo turto“, – perspėjo J. Usonis.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 614,5 tūkst. senatvės pensijos gavėjų. Maždaug du trečdaliai jų pensijas gauna į sąskaitas bankuose.
Pernai Lietuvoje mirė 31,5 tūkst. gyventojų, kuriems mirties dieną buvo 60 metų ir daugiau.
