Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Už 30 kilometrų priešais Palangos tiltą jūroje, energetikos ministras viliasi, kad jau po 5 metų stovės vėjo jėgainės ir gamins Lietuvai švarią elektrą. Tad kai kurie Palangos pajūryje vaikštinėjantys lietuviai nerimauja, ar vėjo malūnai horizonte nebus matomi nuo kranto ir ar derės prie idiliško, pavyzdžiui, besileidžiančios saulės vaizdo.
Energetikos ministras mėgina raminti, kad vietoje anksčiau planuotų 9 kilometrų jėgaines nukėlus toliau, už 30 kilometrų nuo kranto, vizualinės taršos nebus.
Energetikos ministras tikina, kad kelių milijardų eurų vertės vėjo parkai reikalingi Lietuvos energetinei nepriklausomybei ir žada mažesnę vidutinę elektros kainą šalyje nei pastaraisiais metais.
„Amerikiečių laboratorija paskaičiavo, kokia kaina Lietuvoje bus apie 2030 m., apie 554 Eur. / MWh lygyje. Kaina, aišku, gali svyruoti, bet vidutinė kaina bus tokia“, – teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.
Beje, ilgėjant dienos trukmei, atšilus orams ir sumažėjus gamtinių dujų paklausai, elektros kainos rinkoje toliau krenta. Štai trečiadienį Lietuvoje didmeninė kaina biržoje nesiekia 2 centų, o balandžio 11 d. nesieks nė 1 cento.
„Visų pirma lemia didelė vietos generacija, ypač iš atsinaujinančių išteklių vėjo, saulės. Šiuos metus pradėjome išskirtinai pozityviai“, – sako Energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė.
Kaina vartotojui bus didesnė
Visgi Energetikos reguliavimo tarybos vadovas Renatas Pocius primena, kad galutinė elektros kaina vartotojui bus gerokai didesnė nei žada ministras, mat teks susimokėti už elektros tinklus ir pridėtinės vertės mokestį, jau šiuo metu šios dedamosios sudaro iki 15 centų už kiekvieną kilovatvalandę.
„Visi reguliuotojai Europoje kalba ir mes nesame išimtis, kad atsirandant naujai atsinaujinančiai generacijai, ji nepastovi, reikalingos investicijos į tinklą, turime problemų dėl tinklo pajėgumu, reikės plėtoti tinklą, tinklo valdymo susijusio su atsinaujinančia energetika, infrastruktūros kaštai augs, turime apie tai kalbėti. Bet augimą atsvers gerokai sumažėjusios kainos iš atsinaujinančių išteklių“, – sako R. Pocius.
Jūroje pastatyti vėjo jėgainių parkus ir nutiesti dugnu kabelius – didžiulis darbas, bet ne vienintelis, juos ne tik prižiūrėti ir remontuoti, bet dar ir saugoti nuo dronų ir kitokių galimų atakų. Įrengti stebėjimo kameras ir uždrausti plaukioti šiose zonose nepakaks.
Tad matydamas, kiek darbų ir milijardinių išlaidų laukia prie Lietuvos krantų įrengti vėjo jėgainių parkus, opozicijos atstovas Valius Ąžuolas svarsto, ar verta imtis šių projektų, ypač kad Lietuvai pakaks savo poreikiams elektros, pagamintos antžeminėse jėgainėse.
„Vėjo jėgaines jūroje galime pavadinti pinigais į balą. „Nord Stream“ Baltijos jūroje sprogo – kaltų nėra. Dingo investicijos. Su vėjo jėgainėmis jūroje taip pat gali atsitikti“, – teigia V. Ąžuolas.
Į Vilnių suvažiavę Baltijos jūros šalių, išskyrus Rusiją, energetikos ministrai jau tariasi, kaip reikės apsaugoti šalia Lietuvos ir kitų šalių Baltijos jūroje statomus ir dar tik planuojamus energetikos objektus. Rusijai nuolat atakuojant energetikos objektus Ukrainoje, politikai kalba, kad teks pasitelkti net NATO šalių kariuomenių pajėgas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
