Tačiau padidėjusio išmokų ir kompensacijų skaičiaus valdininkai neskubėjo sieti su infliacija ar išaugusiomis kainomis. Anot jų, pavyzdžiui, kompensacijų už šildymą gyventojai prašė dažniau, nes buvo išplėstas jų gavėjų sąrašas. Šį šildymo sezoną kompensacijas už šildymą galėjo gauti ir vidutines pajamas gaunantys gyventojai.
Nors įvairių išmokų gavėjų ir padaugėjo, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus atstovė Viktorija Filipovaitė to nesiejo su padidėjusia infliacija ir išaugusiomis kainomis.
„Išaugusį prašymų skaičių siejame ne tik su infliacija, bet ir palankesnėmis sąlygomis gyventojams gauti paramą – dvigubai padidintas valstybės remiamų pajamų dydis, taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti.
Be to, iki 2024 m. balandžio 30 d. skiriant kompensaciją nebus vertinamas asmenų nuosavybės teise turimas turtas“, – sakė V. Filipovaitė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikino, kad daugiau žmonių dėl šildymo kompensacijų kreipėsi dėl to, kad išaugo energijos išteklių.
„Be to buvo išplėstas galinčių gauti kompensacijas gyventojų ratas, t. y. kompensacijas gali gauti ir šeimos su vaikais, vidutinį atlyginimą gaunantys žmonės ir pan.“ – teigė ministerija.
Gyventojai priversti taupyti, atsisako nebūtinų paslaugų
Tuo metu finansų ekspertų tyrimai rodo, kad gyventojai taupo. Dalis jų skolinasi, kad apmokėtų komunalinių išlaidų sąskaitas.
Sausio pabaigoje vykdytos apklausos duomenimis, 44 proc. apklaustųjų, norėdami apmokėti sąskaitas už šildymą, vandenį ar elektrą bei kitas paslaugas, mažina kitas išlaidas ir mažiau atsideda taupymui. Kas dešimtas (11 proc.) pripažįsta, kad tam tenka naudoti santaupas arba skolintis.
„Nors pastaruosius metus daugiausia kalbama apie elektros energijos kainų šuolius, kainų kilimo neišvengė ir kitos komunalinės paslaugos, tarp kurių vandens ar dujų tiekimas, šildymas, daugiabučių namų administravimo paslaugos. Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse kainos kilo sparčiau nei kitose, bet komunalinių paslaugų brangimą iš esmės pajuto didžioji šalies gyventojų dalis“, – komentavo apklausą inicijavusio Medicinos banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.
Kitas „Swedbank“ tyrimas parodė, kad 35 proc. gyventojų nurodo pastaraisiais metais susidūrę su situacijomis, kada jiems pritrūko pajamų kasdienėms išlaidoms.
Kaip rodo tyrimo rezultatai, tokiais atvejais daugiau nei 40 proc. su finansiniais iššūkiais susidūrusių gyventojų rinkosi neapmokėti dalies sąskaitų ir jas atidėti tam laikui, kai turės daugiau pinigų. Tuo metu 38 proc. nurodė, kad, susidūrę su sunkumais, ėmė naudoti anksčiau sukauptas santaupas.
Išmokų ir kompensacijų prašė dvigubai daugiau žmonių
Vilniaus savivaldybės atstovė komentavo, kad, neįskaičiuojant prašymų dėl šildymo kompensacijų, kreipimusi dėl įvairių kitų socialinių išmokų šiemet buvo pateikta daugiau nei ankstesniais metais.
„2023 m. sausį–kovą dėl kitų išmokų, ne šildymo kompensacijų, buvo gauta per 20 tūkst. prašymų, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai buvo gauta mažiau nei 16 tūkst. prašymų“, – skaičiavo Vilniaus savivaldybės atstovė.
Ji pažymėjo, kad daugiau gyventojų prašė ir kompensacijų už šildymą.
„Per visą šį šildymo sezoną prašymų kompensuoti šildymo išlaidas pateikta daugiau nei 79 tūkst., o tai yra beveik 2 kartus daugiau nei praėjusį šildymo sezoną, kai tuo pačiu laikotarpiu gauta 49 tūkst. prašymų.
Tačiau jei kalbėtume apie 2023 metų pirmąjį ketvirtį ir lygintume jį su 2022 metų pirmu ketvirčiu, prašymų dėl šildymo kompensacijų gauta mažiau. Tam įtakos turėjo tai, kad kompensacijos šį sezoną yra skiriamos už visą šildymo sezoną ir prašymą pateikus sezono pradžioje nebereikia kreiptis dėl šios išmokos pratęsimo kalendorinių metų pradžioje. Daugelis gyventojų prašymus pateikė šio šildymo sezono pradžioje“, – komentavo V. Filipovaitė.
Anot jos, nuo šildymo sezono pradžios iki kovo mėn. būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo 41,6 tūkst. vilniečių.
„Dar keli tūkstančiai prašymų buvo atmesti, nes juos pateikusiems gyventojams kompensacijos nepriklauso. Iš viso iki šiol išnagrinėta daugiau nei 70 proc. visų šildymo išlaidų kompensavimo prašymų.
Šio šildymo sezono naujovė – būsto šildymo išlaidų kompensacijas gali gauti ne tik mažas, bet ir vidutines pajamas gaunantys gyventojai, todėl kompensacijų dydis smarkiai varijuoja. Šį šildymo sezoną vidutinė kompensacija būstui siekė 47 eurus per mėnesį, iš viso išmokėta per 6 mln. eurų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad būsto šildymo kompensacijos teisė nustatoma ir kompensacija skiriama visam būstui, o ne konkrečiam asmeniui“, – pastebėjo V. Filipovaitė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat skaičiavo, kad 2022 m. vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo apie 153,6 tūkst. asmenų, tai yra 5,5 proc. visų šalies gyventojų.
„Bendras gavėjų skaičius per šį laikotarpį sudarė apie 367,8 tūkst. asmenų arba 13,2 proc. visų šalies gyventojų. Šia parama pasinaudojo 17 proc. visų šalies namų ūkių.
2022 m., palyginus su 2021 m., vidutiniškai gavėjų skaičius per mėnesį išaugo apie 53 proc. (nuo 100,5 iki 153,6 tūkst. asmenų), o išlaidos kompensacijoms teikti išaugo daugiau kaip tris kartus – nuo beveik 20 mln. eurų iki beveik 73 mln. eurų“, – komentavo ministerija.
Jos teigimu, 2022 m. vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam asmeniui per mėnesį būstą šildant centralizuotai buvo apie 41,83 euro (2021 m. – 24,46 euro), palyginti su 2021 m. padidėjo 1,7 karto, o būstą šildant kitomis energijos ir kuro rūšimis – 152,09 euro (2021 m. – 48,66 euro), palyginti su 2021 m. padidėjo 3,1 karto.
