Gyventojai skundžiasi, kad atšilus orams malkų jiems nebereikia, o valdininkai tikina, kad pinigus žmonės iššvaistys, todėl jų ir neduoda.
Tik tiems, kas prageria?
Štai Panevėžio rajono gyventoja Jolanta pasakoja laukianti kompensacijos už namų šildymą.
„Jos dar negavau, bet kaimynai dalijasi, kad seniūnija jiems veža malkas. Man pačiai jos nereikalingos, nes malkas perku išsimokėtinai, todėl man reikalingi pinigai.
Gaunu invalidumo pensiją, kuri siekia 230 eurų, dar papildomai gaunu 23 eurus našlės pensijos. Šiuo metu pablogėjo sveikata, turiu pirkti vaistus, ne visus juos kompensuoja valstybė. Man svarbus kiekvienas centas, todėl vienintelė viltis – kompensacija už šildymą“, – guodėsi moteris.
Ji piktinosi, kad valdžia iki šiol vilkino seniausiai gyventojams žadėtų kompensacijų mokėjimą.
„Jiems nerūpi žmonės, nes patiems nereikia pragyventi už 250 eurų. Įdomu, ar iš tokios sumos jie pragyventų?
Be to, jie kaltina mus dėl negautų kompensacijų, sako, kad esą nepateikiame visų dokumentų. Juk užtrunka laiko visas pažymas surinkti, tačiau tikrai viską pateikiau. o vis dar laukiu“, – piktinosi moteris.
Jolanta teigė, kad kaimynai, negavę kompensacijų, anksčiau laiko baigė šildymo sezoną.
„Žmonės jau nebekūrena, nes nebeturi iš ko. Mažas pajamas gaunančius žmones tokia tvarka jau varo į neviltį. Pati kitais metais tikriausiai irgi bandysiu išsiversti be valdžios pagalbos. Padės dukra ir kažkaip išsiversime“, – vylėsi moteris.
Ji pasakoja, kad vis kreipiasi ir klausia savivaldybės specialistų dėl jai priklausančios kompensacijos.
„Klausiau ir dėl malkų, kodėl jas veža žmonėms, kai baigiasi šildymo sezonas ir jų nebereikia. Juk dažnas malkas pirko į skolą, todėl pirmiausia ją reikia grąžinti.
Savivaldybė tikina, kad malkas veža tik tiems, kurie pinigus prageria. Aš alkoholio nevartoju, todėl tikiuosi, kad netrukus savivaldybė perves kompensaciją“, – vylėsi Jolanta.
Socialinės rizikos gyventojai pinigų negauna
Panevėžio rajono savivaldybės atstovė Daiva Užinskienė tikino, kad kompensacijos už kietąjį kurą, elektros energiją, dujas kompensacijos gavėjams išmokamos jų nurodytu būdu.
„Patiriantiems socialinę riziką bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui kompensacijos išmokamos apmokant sąskaitas faktūras už kietąjį kurą arba skirtą kompensaciją pervedant kurą tiekiančiai įmone“, – komentavo savivaldybės atstovė.
Tai patvirtino ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Anot jos specialistų, būsto šildymo išlaidų kompensacija asmenims, patiriantiems socialinę riziką, gali būti teikiama nepinigine forma, pavyzdžiui, aprūpinant nepasiturinčius gyventojus malkomis.
Kas gali gauti kompensacija?
Portalas tv3.lt primena, kad nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių ( 314 eurų) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių ( 471 euras) vienam gyvenančiam asmeniui.
Vadinasi, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 314 eurų, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. 471 euras.
Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).
Kompensacijai už būsto šildymą apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:
• 50 kvadratinių metrų, jei žmogus gyvena vienas
• 38 kvadratiniai metrai pirmam šeimos nariui
• 12 kvadratinių metrų antram šeimos nariui
• 10 kvadratinių metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui.
Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 kvadratinių metrų naudingąjį būsto plotą.
PAVYZDŽIAI:
1 pavyzdys: keturių asmenų (2 tėvai ir 2 vaikai) šeimos darbinės pajamos siekia 1266,40 euro (2 MMA).
Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:
(( 1266,40 euro – 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) – 1256 eurai (2 VRP x 4 (šeimos narių skaičius)) x 10 proc. = 0 eurų. Tai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto plotą (70 kvadratinių metrų) būtų 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.
2 pavyzdys: vieno gyvenančios asmens pajamos siekia 575 eurus (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą). Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:
(575 eurai – 471 euras (3 VRP)) x 10 proc. = 10,4 euro. Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (50 kvadratinių metrų) turi mokėti ne daugiau kaip 10,40 euro, šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos.
Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.
Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, dujomis, elektra ir pan.).
Kreiptis dėl kompensacijos reikėtų į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) spis.lt.
