Seimo Biudžeto ir finansų komitetas dar praėjusį mėnesį su kredito įstaigų ir jų veiklą prižiūrinčio Lietuvos banko atstovais diskutavo apie rajonuose uždaromus banko skyrius.
Tačiau dalis politikų užsiminė ir apie kitą problemą – esą išsiimti savo pinigus iš kredito įstaigų nėra taip paprasta.
„Sakau: aš noriu atsisakyti visų paslaugų, kuriomis aš naudojuosi jūsų banke. Tiksliau – viską uždaryti, išsiimti likusius pinigus ir išeiti.
Tai išgirdau šokiruojantį atsakymą: jeigu neužpildysiu naujos aitdaromos sąskaitos anketos, man neleis nieko uždaryti ir išsinešti savo pinigų“, – tąkart komiteto posėdyje kalbėjo Seimo narys Valius Ąžuolas.
Susimokėti gali reikėti ir 16 eurų
Didžioji dalis Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų už banko sąskaitos atidarymą netaiko jokių mokesčių, t.y. sąskaita gali būti atidaroma visiškai nemokamai. Tačiau jeigu nuspręsite savo sąskaita uždaryti, tokiu atveju gali atsirasti ir mokestinių prievolių.
Štai „Swedbank“ atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė naujienų portalui tv3.lt įvardijo, kad jeigu klientai nori uždaryti savo sąskaitą banke, jie turi pateikti prašymą per interneto banką ar atvykus į banko padalinį.
„Lėšų likutį klientas gali persivesti į kitą pasirinktą banką pats, naudodamasis internetine bankininkyste arba banko padalinyje.
Sąskaitą klientas gali uždaryti, jeigu nėra susieta su kitomis paslaugomis, pavyzdžiui, iš jos nėra nuskaičiuojamos mėnesinės paskolos įmokos, klientas yra visiškai atsiskaitęs už banko suteiktas paslaugas ir neturi delspinigių, taip pat jei kliento teisė disponuoti sąskaita nėra apribota valstybės institucijų“, – kalbėjo D .Taučkėlaitė.
Pasak jos, klientui nusprendus uždaryti sąskaitą, joje esantį lėšų likutį klientas gali persivesti pats – per internetinę bankininkystę.
Tiesa, pašnekovė atkreipė dėmesį, kad tokiu atveju gali būti taikomas ir papildomas mokestis.
„Jei klientas naudojosi paslaugų planu, pavedimą galima atlikti nemokamai. Jei klientas paslaugų plano neturi, taikomas 0,41 euro mokestis už pavedimą į kitą Lietuvoje veikiantį banką.
Jei klientas turi dar aktyvią mokėjimo kortelę ir paslaugų planą, tokiu atveju taikomi šie išgryninimo mokesčiai: iki 580 eurų per mėnesį klientas gali išgryninti nemokamai, virš šios sumos taikomas 0,5 proc. mokestis“, – kalbėjo D.Taučkėlaitė.
Jeigu gyventojas atvykstą sąskaitą uždaryti į banko padalinį, kaip teigė kredito įstaigos atstovė, tokiu atveju yra taikomas 2 eurų mokestis už sąskaitoje esančio likučio pervedimą į kitą kliento nurodytą sąskaitą.
„Jei sąskaitos likutis yra užsienio valiuta, toks pavedimas kainuos nuo 16 eurų. Pavedimai į Lietuvoje esančių bankų sąskaitas įvykdomi tą pačią dieną.
Gyventojui pasirinkus sąskaitos likutį gauti grynaisiais, taikomi standartiniai pinigų išgryninimo mokesčiai (2 proc. nuo išgryninamos sumos, minimalus 5 eurų mokestis). Jei likučio suma mažesnė nei 5 eurai, ją galima išsigryninti nemokamai“, – paaiškino D. Taučkėlaitė.
Neturi būti įsiskolinimų, nutrauktos visos sutartys
Tuo metu „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad jeigu klientas nusprendė uždaryti savo turimą banko sąskaitą, jis turi įsitikinti, jog yra nutrauktos visos su banku turėtos sutartys. Pavyzdžiui, su kredito įstaiga sudarytos vertybinių popierių, indėlių, e. sąskaitos, kredito limito sutartys.
A. Mincienė taip pat primena, kad tokiu atveju sąskaitos likutis banke turėtų būti lygus 0, be papildomų įsiskolinimų.
„Klientai gali užpildyti prašymą dėl banko sąskaitos uždarymo prisijungę prie savo interneto banko. Gavę šį prašymą jį įvykdome per kelias dienas.
Pinigus išsigryninti arba pervesti į kitą banko sąskaitą reikėtų dar iki pateikiant prašymą uždaryti banko sąskaitą. Verta prisiminti, kad, išsiimant didesnę pinigų sumą bankomate, gali būti taikomi grynųjų pinigų išėmimo mokesčiai pagal banko nustatytą kainyną“, – komentavo banko atstovė.
Pasak A. Mincienės, jeigu klientas sąskaitą šiame banke turėjo trumpiau kaip 6 mėnesius, tokiu atveju reikės susimokėti 3 eurus.
„Taip pat papildomas 5 eurų mokestis taikomas tuo atveju, jeigu klientas ne pats perveda sąskaitoje likusias lėšas į kitą kredito įstaigą, bet prašo tai padaryti banko darbuotojus“, – teigė ji.
SEB banko kortelių ir mokėjimo sprendimų vyriausiasis produkto vadovas Gintautas Giržadas antrina, kad kredito įstaigos klientai sąskaitą banke gali uždaryti pateikę prašymą interneto banke, telefonu arba banko skyriuje.
„Banko skyriuje sąskaita yra uždaroma iš karto. Klientui pateikus prašymą dėl sąskaitos uždarymo telefonu ar interneto banke, atsakingi banko darbuotojai gauna prašymą ir sąskaitą uždaro nedelsiant“, – teigė jis.
Pasak G. Giržado, uždaromos sąskaitos likutį gyventojams siūloma pervesti naudojantis interneto banku į jų pageidaujamą sąskaitą.
„SEB bankas operacijų grynaisiais paslaugų banko skyriuose neteikia jau keletą metų (nuo 2019 m. pabaigos), todėl sąskaitos likučio lėšų grynaisiais išmokėti negalime. Jokių papildomų mokesčių ar keliamų sąlygų klientams dėl sąskaitos uždarymo nėra taikoma“, – kalbėjo G. Giržadas.
„Urbo“ (buvusio Medicinos banko) Verslo tarnybos direktorius Juliaus Ivaškos teigimu, pagrindinė sąlyga, kuri yra keliama kredito įstaigos klientams – būtinybė raštu pateikti prašymą uždaryti banko sąskaitą.
„Mums labai svarbu žinoti šio sprendimo priežastį, todėl bankas visada kliento prašo ją nurodyti, tačiau tai nėra privaloma“, – teigė J. Ivaška.
Banko atstovas sako, kad uždaryti banko sąskaitą galima tą pačią dieną, jei sąskaitos likutis yra 0 eurų ir klientas neturi įsiskolinimo bankui bei sąskaitai netaikomi trečiųjų šalių apribojimai.
„Klientas turi teisę laisvai disponuoti savo turimomis lėšomis sąskaitoje, t.y. atlikti pavedimą ir/ar išgryninti lėšas, jei kliento sąskaitai netaikomi trečiųjų šalių apribojimai.
Lėšos sąskaitoje gali būti apribotos Turto areštų aktų registre įregistruotu turto arešto aktu ir arba nurodymų teikėjų – VMI, „Sodra“, Muitinė, antstoliai, Lietuvos bankas“, – kalbėjo J. Ivaška.
Kredito įstaigos atstovas taip pat sako, kad banke už sąskaitos aptarnavimą taikomas minimalus pagrindinių banko paslaugų mokestis, į kurį įeina banko sąskaitos uždarymo paslauga.
„Minimalus pagrindinių banko paslaugų mokestis vienai banko sąskaitai taikomas kas mėnesį ir klientams rezidentams sudaro 1 eurą per mėnesį“, – paaiškino jis.
Lietuvių meilė gryniesiems pinigams neblėsta?
Lietuvoje grynieji pinigai iš kasdienio gyvenimo nedingsta, rodo kovo mėnesį atliktos sociologinės apklausos. Atsisako grynųjų ir tik elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi vos 3 proc. šalies gyventojų.
„Urbo“ banko užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ gyventojų nuomonės apklausa atskleidė, kad kasdien grynuosius naudoja 15 proc., bent keletą kartų per savaitę – 23 proc. respondentų. Tad iš viso net 38 proc., arba beveik 2 iš 3-ų šalies gyventojų grynaisiais atsiskaito ypač dažnai.
„Jeigu prie grynųjų pinigų nebenaudojančių pridėtume tą 1 proc., kuris jais atsiskaito vos kartą per metus, vis tiek turėsime mikroskopiškai mažą 4 proc. visuomenės dalį, kuri teigia iš esmės užmiršusi grynuosius. Ne mažiau svarbu įvardyti priežastis, kodėl grynieji pinigai vis dar užima tokią didelę dalį mūsų gyvenime ir tai tikrai ne visada yra asmeninis žmogaus pasirinkimas“, – sako J. Ivaška.
11 proc. – tik kartą per mėnesį, o 6 proc. – kartą per keletą mėnesių. Dar 1 proc. tvirtina, kad grynuosius atsiskaitant naudoja vos kartą per metus. Nežinančių atsakymo į užduotą klausimą, nenorinčių ar negalinčių į jį atsakyti šį kartą buvo vos 2 proc.
„Spinter tyrimų“ vertinimu, kasdien grynaisiais dažniau atsiskaito mažiausių pajamų apklaustieji, keletą kartų į savaitę – vyresni, vidurinio išsimokslinimo respondentai ir kaimo vietovių gyventojai.
„Spinter tyrimai“ kovo 18–28 dienomis apklausė 1009 respondentus, kurių amžius buvo 18–75 metai.
Tuo metu Švedijoje nuotaikos skirtingos – šios šalies vyriausybė pareiškė norinti užtikrinti, kad šioje Skandinavijos šalyje, kurioje dominuoja elektroniniai mokėjimai, būtiniausioms reikmėms galėtų būti naudojami grynieji pinigai.
Švedijos centrinio banko „Riksbank“ apklausa parodė, kad 2022 m. tik 8 proc. švedų pirkdami atsiskaitė grynaisiais. 2010 m. grynaisiais mokėjo 40 proc. švedų.
Švedijos civilinės saugos agentūra vis dar rekomenduoja piliečiams turėti grynųjų pinigų, nors dauguma švedų realius pinigus laiko atgyvena. Parlamento komisija iki metų pabaigos turėtų pateikti savo pasiūlymus.
