„Naftos rinka yra įdomi tuo, kad čia būna arba pasiūlos, arba paklausos perteklius. Naftos gavyba yra sunku sustabdyti, taigi matome kaip OPEC valstybės nebeturi noro to daryti ir pasiūla išlieka pastovi ir tampa perteklinė. Tokiu būdu kaina gali kristi iki nematytų žemumų. Be abejo, reikia suprasti, kad toks pokytis būtų laikinas“, - kainų svyravimą komentuoja banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Kelių atsitiktinumų virtinė
Su tuo sutinka ir Verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas. Jo teigimu, dabartinį kainos kritimą galima paaiškinti keliais faktoriais.
„Prieš gerą pusmetį naftos kaina buvo pasiekusi ir 45 JAV dolerių atžymą. Labai tikėtina, kad naftos kaina vėl „testuos“ tas žemumas ir į tai yra judama ir liko tik 10 procentų. Irano susitarimas, OPEC susitarimas toliau pumpuoti naftą, JAV gebėjimas veikti su savo skalūninės naftos pramone net ir šiame kainų lygyje ir kiti parametrai neduoda pramos naftos kainai. Greičiausiai matysime laipsnišką naftos kainos kritimą, o kur bus dugnas – sunku pasakyti“, - svarsto ekspertas.
Anot Ž. Maurico, dėl technologijų progreso išsivysčiusiose valstybėse kaip JAV ar Europos šalyse mažėja naftos vartojimas.
„Automobilių pramonei reikia vis mažiau kuro, o ji yra atsakinga už 70 proc. naftos suvartojimo. Taip pat apsunkusi Kinijos finansinė padėtis mažina jos vartojimą“, - pabrėžia analitikas.
Galima prognozuoti tik trumpąjį laikotarpį
Ž. Mauricas prognozuoja, kad 50 dolerių žyma dar nėra galutinė.
„Trumpuoju laikotarpiu nereikia atmesti galimybės, kad naftos kaina kris. Gal iki 40, gal net iki 30 JAV dolerių už barelį. Tačiau jau dabar yra pasiekta psichologinė riba, kai nemažos dalies naftos gręžinių atsiperkamumas priartėjo prie nulio ir jei tokia kaina laikysis ilgiau, jie užsidarytų ir atitinkamai sumažintų naftos pasiūlą“, - tvirtina jis.
M. Dubnikovas papildo, kad pinganti nafta nėra nesibaigiantis ekonominės plėtros katalizatorius, mat gerėjant situacijai, jos kaina vėl koreguojasi.
„Naftos kaina krentant žemyn, yra kita medalio pusė – atsigaunančios pagrindinių naftos vartotojų ekonomikos. Vakarų pasaulis juda ekonominio atsigavimo keliu ir prie to prisideda krentančios naftos kainos, bet vieną dieną jos susidurs su padidėjusia paklausa, o tada įvyksta kova, bet šiandien tai yra mažai tikėtina“, - sako ekspertas.
Lietuva išlošė tik per plauką
Tuo tarpu Ž. Mauricas pabrėžia, kad krintanti naftos kaina yra labiausiai nepalanki visoms šalims, kurios išgauna ir kurios ekonomiškai nuo pastarųjų priklauso.
„Visų pirma tai būtų Rusija ir kažkuria dalimi Norvegija, kur pastaruoju metu silpnėja krona. Taip pat paveiktos į šias valstybes eksportuojančios šalys. Silpstanti valiuta ir mažėjantis vartojimas reiškia mažesnę paklausą įvežtinėms prekėms. Čia nukenčia Baltijos šalys, kurios eksportuoja į Rusiją ir Norvegiją. Ypač Lietuvos eksportas į pastarąją šalį paskutiniu metu labai augo“ , - sako analitikas.
Jis taip pat pabrėžia, kad pingant kurui, pinga paslaugos ir prekės, tačiau svarbiu aspektu išlieka valstybių eksportas.
„Lietuvai kaip ir gerai, bet mūsų didžiausia eksporto partnerė yra Rusija ir jai naftos kritimas yra labai skausmingas. 1 euras dabar yra vertas 70 rublių, taigi valiuta yra labai susilpnėjusi. Balanse Lietuva šiek tiek laimi, bet tai nėra toks ryškus laimėjimas kaip JAV ar Vokietijai“, - apie Lietuvą, kalba Ž. Mauricas.
