Būsto renovacijos vajus sugundė ir politikus: ūkine veikla neužsiimanti Finansų ministerija išsikovojo teisę tarpininkauti skirstant renovacijai skirtas lėšas. Naujai sukurto padalinio tikslas – perimti Europos investicijų banko (EIB) renovacijai skirto JESSICA fondo valdymo funkcijas.
Pozicija ir opozicija gali būti tik viešose diskusijose. Kai kalba pasisuka apie pinigus – o būsto renovacijai gyventojams teks iš bankų skolintis ne vieną šimtą milijonų, – pozicija ir opozicija paprastai laikosi bendros nuomonės. Ir stengiasi, kad tylus susitarimas būtų kuo mažiau paviešintas.
Finansų ministerija šįkart panoro perimti ir EIB, ir šalyje veikiančių bankų funkcijas, tiksliau sakant, skirstyti iš bankų gaunamus kreditus renovacijai. Ir ne už dyką – lėšų bus prasimanoma iš administravimo mokesčio už finansų inžinerijos priemonių įgyvendinimą. Praktika rodo, kad ten, kur sukasi milijonai, galima užuosti korupcijos kvapą.
Nuomonės sutapo
2012-ųjų pabaigoje tapus akivaizdžiai aišku, kad Andriaus Kubiliaus diriguojamai Vyriausybei teks palikti kovos lauką, Finansų ministerijoje kilo idėja steigti Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA). Tikslas – iš EIB perimti renovacijai skirto JESSICA fondo valdymo funkcijas. Tam ministerija buvo sugalvojusi viešai sunkiai nuginčijamą alibį. Girdi, nauja tvarka padėtų sparčiau ir efektyviau paskirstyti lėšas daugiabučių, valstybinių aukštųjų mokyklų, profesinių mokymo įstaigų bendrabučių renovacijai bei tą pačią finansavimo schemą pritaikyti naujose srityse – aplinkosaugos, sporto infrastruktūros, transporto ir kitose.
EIB valdomas JESSICA fondas kontroliuoja renovacijai numatytas lėšas, kurias skirsto SEB ir Šiaulių bankai bei bankas „Swedbank“.
Nors buvo akivaizdu, kad A.Kubiliaus Vyriausybės būsto renovacijos programą žlugdo ne kas kitas, kaip tuometinis aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas – tai ne kartą pabrėžė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, – Finansų ministerijos klerkai įrodinėjo, jog pagalius į vežimą kiša JESSICA. „Derybos su JESSICA pirmajame ir antrajame kvietimuose (?), skirtuose daugiabučių renovacijai, dalyvavusiais finansiniais tarpininkais užtrunka nuo 3 iki 12 mėnesių“, – dar vieną motyvą, kodėl reikia kurti VIPA, aiškino ministerijos atstovai.
„Logika aiški. Remdamiesi savo sukaupta patirtimi matome, kad tokia institucija reikalinga. Per paskutinį tos pačios renovacijos programų įgyvendinimo laikotarpį esame darę nemažai pakeitimų“, – Vyriausybės poziciją aiškino A.Kubilius.
Sutapimas: apie JESSICA modelio taikymo permainas prakalbo ir būsimos Vyriausybės bei socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. Jo manymu, per komercinius bankus keliaujančios renovacijos programos lėšos stabdo projektus.
„JESSICA keliauja per komercinius bankus. Manau, kad čia yra didžiulis stabdys. Gal ir nori kai kurie gyventojai, bendruomenės įsitraukti į renovacijos programą, bet bankai sako: „Kiek tau metų, kokios tavo pajamos?“ O mes pasakėme: „Jungiame Finansų ministeriją į bendrą investicinį projektą su Aplinkos ministerija, JESSICA iškeliame tiesiai šičia, ir čia atsiranda finansų įstaiga“, – susitikime su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija kalbėjo A. Butkevičius.
Naujoji Finansų ministerijos įsteigta institucija – ne pelno siekianti viešoji įstaiga (kokia, pavyzdžiui, yra būsto renovacijos problemomis užsiimanti Aplinkos ministerijos įkurta Būsto energijos taupymo agentūra (BETA), o uždaroji akcinė bendrovė, kurios visos akcijos bent šiuo metu priklauso ministerijai). Nors pagrindinė VIPA funkcija – rūpintis visuomeninių pastatų renovacija, bendrovė pasišovusi įsitraukti ir į gyvenamojo būsto renovacijos programą – ji jau deklaruoja teikianti lengvatines paskolas ir daugiabučiams namams atnaujinti.
Į naująjį darinį ministerija investavo maždaug 350 tūkst. litų, VIPA generaliniu direktoriumi tapo konkursą laimėjęs Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo departamento direktoriaus pavaduotojas Gvidas Dargužas. Pareigos lyg ir žemesnės, tačiau veikla kitokia – ministerija planavo, kad naujai įkurtos bendrovės pirmųjų veiklos metų pajamos galėtų būti apie pusę milijono litų. Dešimties žmonių kolektyvui – būtent tiek dabar dirba šioje bendrovėje – tai nemaža suma.
Naująją bendrovę kuruoja finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas, atsakingas ne tik už daugiabučių namų atnaujinimo programą, bet ir už energetiką, ES struktūrinę paramą. Kitaip tariant, kontroliuoja milijardinės vertės pinigų maišą.
Nauja pinigų generavimo schema
„Tai jau galimos korupcijos apraiška Vyriausybėje“, – pikti liežuviai plaka, kad būtent tokia replika išsprūdo iš aplinkos ministro Valentino Mazuronio lūpų per vieną Vyriausybės posėdį, kai buvo svarstomos VIPA problemos.
Paprašytas patvirtinti šiuos žodžius, V. Mazuronis nuo tiesaus atsakymo diplomatiškai išsisuko ir iškart rėžė savo poziciją. Jis teigė manantis, kad įsteigus VIPA norima perimti šiuo metu komercinių bankų vykdomas funkcijas ir tapti pagrindine finansavimo skirstytoja, nušalinus EIB kontroliuojamą JESSICA.
„Finansų ministerija rengia naują pinigų generavimo schemą. Kokia ji turėtų būti – yra visokių pasiūlymų, teigė V. Mazuronis. – Dabar daugiabučių renovavimas vyksta per Europos investicinį banką – jis suranda šaltinius, dalija bankams, šie teikia kreditus. Dabar norima padaryti, kad VIPA, kaip iki šiol Europos investicinis bankas, įtrauktų privačių bankų finansus ir juos padalytų renovacijos projektų vykdytojams. VIPA nepajėgi to padaryti, nes neturi reikiamo skaičiaus darbuotojų.
Kita vertus, VIPA gal ir galėtų imtis tokių dalykų, bet toks staigus „nuo bėgių ant bėgių“ permetimas gresia naujomis renovacijos problemomis. Gali būti, kad renovacijos procesas net sustos. Man, kaip ministrui, neramu, nes ir už visuomeninių pastatų renovaciją bus atsakinga mano vadovaujama ministerija.“
Gviešiasi didesnio kąsnio
„Tarp manęs ir Vitkausko trinties nėra, – V. Mazuronis bando neigti kalbas apie galimus nesutarimus su finansų viceministru, neretai pavaldinių vadinamu pilkuoju kardinolu, mat tiko ir konservatorių, ir socialdemokratų ministrams. – Kelis kartus diskutuojant jis bandė ginčytis ir įrodyti, kad būtent jam turi atitekti būsto renovacijos finansavimas. Man asmeniškai tai kelia šiek tiek abejonių.
Aš sakau: „Duokite man uždavinį ir instrumentų jam išspręsti. Tada aš esu atsakingas, jei blogai išspręsiu – aš kaltas. Mane bauskite. O dabar – ar Ūkio, ar Aplinkos ministerija bus atsakinga? Abi bus teisios, o darbas stovės. Viename Vyriausybės posėdyje pasakiau, kad tegul pasirašo, kas atsakingas už renovacijos sužlugdym (??). Aš politikas, diskutuoju, kaip man atrodo. Jei instrumentai nėra vienose rankose, iš kito negali reikalauti. Jei atsiras dar vienas laiptelis, būsto renovacijos programai nuo to nebus gerai.“
V. Mazuronio teigimu, ministerija, dirbdama su EIB, iki šiol jokių problemų neturėjo. Politikas sakė esąs įsitikinęs, kad būsto renovacijos finansavimo modelio, kai atsiranda naujas finansinės naudos siekiantis žaidėjas, keisti nereikėtų, todėl tarp abiejų ministerijų vyksta derybos.
„Finansų ministerija nori ne tik renovaciją, bet ir energetiką perimti. Kitaip sakant, kuria savotišką pinigų tvarkymo arba grąžinimo į rinką mechanizmą. Kad toks sumanymas būtų labai efektyvus, duodantis naudos valstybei, abejoju, nors ir nesu specialistas. Šiandien matau, kad jie nori daugiau negu gali“, – reziumavo V. Mazuronis.
Viceministro „patyrimas“
Apie VIPA tikslus ir problemas redakcija ketino pakalbinti A. Vitkauską. Kelių dienų paieškos buvo nesėkmingos – sekretorė įspėdavo, kad viršininkas tai komandiruotėje, tai susirinkime, tai susitikime. Tarnybiniu mobiliuoju telefonu viceministras taip pat neatsiliepė. Bergždžios buvo ir finansų ministro patarėjo Rosvaldo Gorbačiovo pastangos: „Viceministras neatsako ir į mano žinutę.“
Finansų ministras Rimantas Šadžius, paprašytas tarpininkauti susitikimui su A. Vitkausku, pirmiausia pasiguodė užimtumu – važinėjantis po šalį. Suprask – vyksta rinkimų agitacija. O vėliau leptelėjo: „Viceministras – laisvas žmogus, ką nori, tą daro.“
O „laisvas žmogus“ greičiausiai turi sukaupęs nemažai žinių apie renovaciją. Ypač galėtų pasidalyti patirtimi, kaip buvo „renovuotas“ jo motinai priklausančio namo Kaišiadorių rajone stogas. Už ačiū.
Viceministras A.Vitkauskas iki šiol turi ir kitokį statusą. Jis yra specialusis liudytojas Pravieniškių pataisos namų įmonės buvusių darbuotojų – direktoriaus Vytauto Pitkausko ir jo pavaduotojo Jono Raudeliūno – baudžiamojoje byloje. Jie kaltinami valstybinio turto iššvaistymu bei piktnaudžiavimu. Būtent jų vadovaujami statybininkai – pataisos namų kaliniai – pakeitė A.Vitkausko motinai namo stogą.
„Taip, viceministras iki šiol yra specialusis liudytojas. Ar jam bus pareikšti kaltinimai, šiandien pasakyti negaliu, nes byla greičiausia tik rudenį pateks į teismą“, – sakė ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Kauno apygardos organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras Valentinas Alekna. Jo teigimu, už renovuotą namo stogą nebuvo sumokėta nė cento, nebuvo sudaryta ir renovacijos sutartis. „Kai skandalas iškilo į viešumą, per tarpininkus buvo bandyta sumokėti, tačiau nesėkmingai“, – pasakojo V. Alekna ir pridūrė, kad taip ketinta paslėpti galimos korupcijos pėdsakus.
Pareigūnas sakė, kad yra tik maža tikimybė, jog A.Vitkauskui gali būti pareikšti kaltinimai. Mat specialiojo liudininko statusas leidžia neduoti parodymų apie savo veiką, taip pat – apie jam artimų giminių veiksmus. „Nekalba ir kiti įtariamieji, nesako, kas liepė renovuoti stogą“, – guodėsi V. Alekna.
Pirminiais skaičiavimais, stogo danga bei kalinių darbas galėjo kainuoti apie 20 tūkst. litų. Vis dėlto prokuroras patvirtino, kad yra užfiksuoti A.Vitkausko telefoniniai kontaktai su šios kriminalinės istorijos dalyviais. „Teismas turėtų nuspręsti, kaip vertinti šiuos kontaktus, nes mes neturime pokalbių įrašų“, – teigė pareigūnas. Pasa jo, tai greičiausia bus pagrindinė aplinkybė, neleisianti patraukti viceministro baudžiamojon atsakomybėn.
Slepia giminystę
A.Vitkauskas – ne naujokas Finansų ministerijoje. Buvęs ilgametis viešosios įstaigos Būsto ir urbanistikos plėtros fondo generalinis direktorius 2006 metais laimėjo Finansų ministerijos skelbtą konkursą sekretoriaus pareigoms eiti. Vėliau ši pareigybė buvo pakeista į viceministro.
Taigi buvo pakankamai laiko nepamiršti, kad tokio rango pareigūnai, pildydami privačių interesų deklaracijas, privalo nurodyti ir galimus konfliktus. A. Vitkausko deklaracijoje nėra parašyta, kad jo sesuo Elvyra Kareckienė – Aplinkos ministerijai pavaldžios BUPA, užsiimančios būsto renovacija, Finansų skyriaus vedėja.
Deklaracijoje taip pat nerandama informacijos, kad A. Vitkausko dukra Laura – UAB „Megrame langai“ generalinio direktoriaus ir bendrovės savininko Šarūno Magelinsko žmona. O „Megrame“ yra renovavusi ne vieną visuomeninį pastatą.
„Ar nebuvo kilusi mintis, kad VIPA įkurta turint neskaidrių motyvų ir norų?“ – paklausėme ministro V. Mazuronio. Šis išsisuko – tai esą turėtų tirti specialiosios tarnybos. Tačiau apie galimą A. Vitkausko privačių interesų konflikto kalbėjo atvirai: „Noriu tikėti, kad jis užmiršo. Tačiau užmiršimas ar nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Todėl galima išvesti įvairių teorijų, ypač matant ypatingą susidomėjimą renovacija.“
