Jolanta Grubliauskaitė
Nestabilus stogas, prasta kaminų būklė, avarinės būklės balkonai – tai tik keletas problemų, su kuriomis kovoja J. Basanavičiaus gatvės 146B namo gyventojai. Nebegalėdami kęsti didelį pavojų žmonių saugumui keliančių problemų, šio namo gyventojai nusprendė rinkti parašus, kad namas būtų renovuotas. Tiesa, džiuginančias mintis apie atnaujintą būstą lyg dūmus išblaškė parengtas investicinis projektas. Gyventojai pašiurpę – tokių papildomų pajamų jie nė su žiburiu neras.
Dideliame name tik 12 butų
„Mūsų namas pastatytas 1946 metais. Tokių namų Šiauliuose yra ir daugiau. Tarybiniais laikais jie buvo pripažinti avariniais. Ruošėmės kapitaliniam remontui, tačiau pasidarėme niekam nebereikalingi. Negalėjome net dujų įsivesti, nes pastatų būklė – avarinė. Kiek vėliau mums visiems leido išsipirkti butus. Maždaug prieš penkerius metus mes už savo lėšas įsivedėme dujas. Iš avarinių namų jie pasidarė lyg ir normalūs gyvenamieji namai. Tačiau šiems pastatams labai daug metų, jie tikrai prasti. Todėl prieš kelerius metus pradėjome kaupti pinigus namo renovacijai.
Mus informavo, kad už namo renovaciją kas mėnesį mokėtume tiek, kiek ir daugiabučių namų gyventojai – apie 100-150 litų per mėnesį. Surinkome parašus ir nusprendėme, kad renovuosime. Šiuo metu jau turime investicinį projektą. Paaiškėjo, kad renovacija kainuos apie 600 tūkst. litų. Namas – didelis, todėl renovacija brangi. Bėda, kad name – tik 12 butų. Kiekvienam butui per 20 metų reikėtų sumokėti apie 50 tūkst. litų. Taigi, per mėnesį pinigines vien už renovaciją tektų paploninti beveik 250-300 litų. Tai yra tikrai dideli pinigai. Juolab kad šią sumą reikės mokėti ne mėnesį ar du, o 20 metų“, – „Šiaulių naujienoms“ pasakojo šio namo gyventojas Vasilij (pavardė redakcijai žinoma).
„Milijonierių pas mus nėra. Čia gyvena minimalius atlyginimus gaunantys žmonės arba pensininkai. Suma, kurią finansuoja Vyriausybė, padengia tik procentus bankui. Renovacija mums tikrai reikalinga, bet pinigai – nežmoniškai dideli. Norėjome sulaukti pagalbos ar patarimo, kaip elgtis šioje situacijoje, kaip renovuoti tokį didelį namą, kuriame gyvena tiek mažai žmonių, jei skiriama tik tokia maža dalis kompensacijos“, – sakė šiaulietis.
Tirpsta laikas ir parama
Būsto energijos taupymo agentūros Šiaulių regiono padalinio vadovas Genadijus Mikšys informavo, kad 2012 m. rugpjūčio mėn. 29 d. J. Basanavičiaus gatvės 146B namo gyventojai susirinkime, kuriame dalyvavo aštuoni butų savininkai (66,66 proc.), nusprendė dalyvauti daugiabučių namų atnaujinimo programoje ir įgaliojo bendrojo naudojimo objekto administratorių UAB „Šiaulių būstas“ pirkti energinio naudingumo sertifikato ir investicijų plano paruošimo paslaugas. Investicijų planą viena inžinerinė konsultacinė firma parengė dar 2012 metų lapkričio mėnesį.
Ši įvertinusi pastato būklę nustatė, kad investicijos už energinį efektyvumą didinančias priemones, palūkanas, projekto parengimą, statybos techninės priežiūros ir projekto administravimo išlaidas sieks daugiau nei 821 tūkst. litų. Anot jų, valstybė suteiks daugiau nei 231 tūkst. litų, todėl bendra suma, kurią teks užmokėti šio namo gyventojams, bus apie 590 tūkst. litų.
„Pagal šiuo metu galiojančius norminius aktus valstybės parama skiriama 100 proc. investicijų plano, energinio naudingumo sertifikavimui prieš ir po atnaujinimo, techninio projekto parengimui, statybos techninei priežiūrai ir projekto administravimui – aptariamuoju atveju tai būtų 46 tūkst. litų. Taip pat valstybė šiuo metu dengia 40 proc. energinį efektyvumą didinančių priemonių įgyvendinimo išlaidas. Aptariamuoju atveju tai būtų apie 228 tūkst. litų. Pagal investicijų plano duomenis, po renovacijos būtų pasiektas 61 proc. efektyvumas.
Taigi bendra valstybės parama, įgyvendinant šį projektą, sudarytų apie 274 tūkst. litų“, – aiškino G. Mikšys. Jokių patarimų, kaip išspręsti šią problemą, jis nedalijo, tik priminė, kad 40 proc. valstybės parama modernizavimo projektui įgyvendinti bus teikiama, jeigu rangos darbų sutartis bus sudaryta iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir projektas įgyvendintas iki 2015 m. spalio 1 d. Po 2015-ųjų spalio bendra parama renovacijai mažės iki 30 proc., o parengiamiesiems darbams bus skiriama tik 50 proc. valstybės subsidija. „Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, bendro naudojimo objekto valdytojas organizavo keturis susirinkimus investicijų plano tvirtinimui, bet dėl mums nežinomų priežasčių investiciniam planui nebuvo pritarta“, – baigdamas pokalbį sakė G. Mikšys.
Gyventojams trūksta informacijos
Tuo metu Šiaulių apskrities ir miesto daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos vadovas Liudas Ramanauskas, paklaustas, kad galbūt ne visus senus daugiabučius verta renovuoti, patvirtino šią mintį. „Žinoma, yra kriterijai, kuriuos reikia įvertinti. Pirmiausia – šilumos sunaudojimas. Jeigu namas sunaudoja mažiau šilumos nei miesto vidurkis, maždaug 50 procentų, tai nėra ko galvoti apie renovaciją“, – sakė jis. Sužinojęs, apie kokį konkretų namą kalbame, L. Ramanauskas neabejojo – jį renovuoti būtina. „Žinau, kad tokie namai labai brangiai moka už šilumą, todėl renovacija tikrai reikalinga. Panaši situacija yra Vilniaus gatvės 213A name. Tik ten dar mažiau gyventojų – vos aštuoni butai. Tačiau dar neteko girdėti, kad kam nors už renovaciją per mėnesį tektų mokėti 250-300 litų. Tokių kainų negali būti...“ – teigė jis.
Miesto daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos vadovas aiškino, kad problema gali slypėti nepakankamame bendravime arba žinių trūkume: „Kažin, ar su tais gyventojais kas nors tarėsi, ko jie nori, ko nenori. Juk ten viskas iš sistemos traukiama ir siūloma. Iš savo patirties žinau, kad vienam namui, esančiam Draugystės prospekte, siūlė rekuperacinę vėdinimo sistemą už 250 tūkst., bet kam tokiam senam namui ji reikalinga. Jei žmonės išgyveno 60-70 metų tame name, tai ir dabar pravers langiuką ir patys prasivėdins. Juolab kad ir langai dabar geri sudėti, patogu praverti. Svarbiausia – sutvarkyti šildymo sistemą ir apvilkti namui „kailinius“.“
„Ir dar kartą kartoju, kad turi būti rengiami susirinkimai su gyventojais, turi dalyvauti investicinio projekto ruošėjas, Būsto energijos taupymo agentūros atstovai, namo administratorius ir pan. bei turi būti aptartas investicinis projektas, viskas paaiškinta, atsakyta į gyventojų klausimus“, – sakė L. Ramanauskas. Paklaustas, kaip šioje situacijoje turėtų elgtis J. Basanavičiaus gatvės namo gyventojai, L. Ramanauskas patikino, kad netgi tada, jei reikėtų mokėti didelę sumą kas mėnesį, renovacija reikalinga. „Numanau, kad ar taip, ar taip jie už šildymą brangiai moka. Kaina po renovacijos kris. Pavyzdžiui, jei dabar jie moka 8 ar 10 litų už kvadratą, paskui turėtų mokėti 4 ar 5 litus. Tai tas skirtumas, kuris liks, kiekvienais metais ir dengs renovacijos išlaidas. Kišenėje ieškoti naujų pinigų gyventojams tikrai nereikės“, – tvirtino jis.
