Vida Tavorienė
Daugiabučių atnaujinimą valdžia spartina atimdama kompensacijas už šildymą ir viliasi, kad pavasarį kils nauja renovacijos banga. Tačiau statybininkai neskuba imtis darbų.
Aplinkos ministerija skelbia, kad pavasarį turėtų prasidėti masinė daugiabučių namų renovacija. Pastoliai turėtų būti pastatyti prie 500–600 šalies daugiabučių. Bet statybininkai skeptiškai vertina tokius planus. „Kol renkantis rangovą galios mažiausios kainos principas, daugiabučių atnaujinimas strigs“, – įsitikinę jie.
Neranda statybininkų
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis džiaugėsi, kad pernai daugiabučių atnaujinimas paspartėjo, ir užtikrino, jog šiemet pavasarį statybos įmonės apguls daugiabučius. Tačiau statybininkai mano, kad džiaugtis dar anksti. „Daugiabučių namų atnaujinimo organizatoriams teks peržiūrėti investiciniuose projektuose numatytus įkainius. Kitaip darbai sparčiai nejudės“, – pareiškė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
Štai Zarasuose jau netrukus daugiau nei pusšimtyje daugiabučių namų galėtų plušėti statybininkai. Tačiau kol kas tik 9 daugiabučiams surastas statybos darbų rangovas.
„Žmonės sutinka, bankai duoda paskolas, tačiau nėra statybininkų. Daugiau nei 50 daugiabučių namų gyventojai yra pritarę modernizacijai. 38 daugiabučiams atnaujinti jau užtikrinti ir bankų kreditai, tačiau nėra kam atlikti statybos darbų. Jau ne kartą bandėme pirkti statybų paslaugas, bet neatsirado nė vieno dirbti norinčio rangovo“, – sakė daugiabučių renovacijai administruoti įkurtos Zarasų energinio efektyvumo didinimo agentūros direktoriaus pavaduotojas Rolandas Urniežius.
Utenoje sutartys su rangovų bendrovėmis pasirašytos dėl 5 daugiabučių namų renovacijos, nors miesto gyventojai jau apsisprendę atnaujinti 19 daugiabučių. „Nėra tiek statybos įmonių, kad būtų galima renovuoti visus tuos daugiabučius. Be to, ne visos firmos nori imtis šių darbų. Atnaujinamų namų gyventojai gana priekabiai žiūri, kaip statybininkai dirba, reikalauja kokybės, todėl rangovams parankiau imtis naujų statybų“, – samprotavo Utenos rajono savivaldybės Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Nakas.
Boikotuoja konkursus
D.Gedvilas pabrėžė, kad statybos įmonės nepuola imtis daugiabučių atnaujinimo darbų ne todėl, kad turi daug užsakymų. „Kad atsirastų daugiau rangovų, statybininkams teks daugiau mokėti. Dabar patvirtintuose renovacijos investiciniuose projektuose nurodytos labai žemos ribinės kainos. Todėl nenuostabu, kad keliuose konkursuose nedalyvavo nė viena bendrovė. Daugiabučių atnaujinimo programos organizatoriai turės peržiūrėti kainas“, – aiškino Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas.
Pasak jo, viešųjų pirkimų konkursuose vyraujantis mažiausios kainos principas nieko gero nežada. Esą todėl daug statybos įmonių bankrutuoja, nukenčia darbų kokybė. „Siūlėme keisti tokią tvarką ir atsirinkti rangovą pagal ekonomiškai naudingiausio kriterijaus principą, tačiau mūsų neišgirdo. Kuo greičiau bus į tai įsiklausyta, tuo efektyvesnis bus postūmis statybų rinkoje. Tada paspartės ir renovacijos procesas“, – įsitikinęs D.Gedvilas.
Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas mano, kad padidinus statybų paslaugų kainas, namo pradėtų grįžti svetur plušantys statybininkai. Per krizę netekę darbų Lietuvoje, jie emigravo bene greičiausiai. Pastaraisiais metais vis daugiau statybų paslaugų užsienyje atlieka ir statybų bendrovės. Pasak D.Gedvilo, 2012 m. statybininkai užsienio valstybėse uždirbo kone pusę milijardo litų. Pernai jų uždarbis eksporto rinkose buvo dar didesnis. Lietuvos statybininkai dirba Švedijoje, Norvegijoje, Anglijoje, Airijoje, Baltarusijoje ir Rusijoje.
Prarado lengvatas
Naują daugiabučių renovacijos modelį pasiūliusi Vyriausybė, skatindama gyventojus tvarkyti senus daugiabučius ir mažiau naudoti šilumos energijos, taiko saldainio ir botago principą. Nepasiturintiems gyventojams padengiamos visos projekto įgyvendinimo išlaidos. Tačiau jei kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį gaunantys gyventojai pasisako prieš renovaciją ar nedalyvauja priimant sprendimą dėl daugiabučio atnaujinimo, jie praranda valstybės teikiamas lengvatas. Pirmą šildymo sezoną pašalpos jiems sumažinamos 50 proc., o kitą sezoną visai neskiriamos.
Ne vienoje savivaldybėje dešimtys gyventojų jau prarado dalį lengvatų. Štai Pakruojyje daugiau kaip 30 butų, kurių gyventojai nepritarė renovacijai, perpus sumažintos kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį. Pasak Pakruojo rajono savivaldybės socialinių darbuotojų, jie prarado beveik 3 tūkst. litų.
Zarasuose kompensacijų neteko 18 gyventojų. „Keturių močiučių, kurios nedalyvavo daugiabučių namo gyventojų susirinkime, rajono taryba pasigailėjo. Jei teisę į kompensaciją turintis žmogus sirgo ar dėl kitų pateisinamų priežasčių negalėjo dalyvauti, kai buvo priimamas sprendimas dėl namo atnaujinimo, taryba gali suteikti jam išimtį ir lengvatos neatimti“, – aiškino Zarasų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Alina Sklinsmontienė.
Savivaldybių darbuotojai pastebėjo, kad valstybės lengvatų netekę žmonės kremtasi, jog pasielgė neapgalvotai. Jie sako, kad nepritarti daugiabučių atnaujinimui juos esą įkalbėjo kiti asmenys ar taip jie pasielgė dėl nežinojimo.
Statybų kainos kyla
„Žmonės labai domisi daugiabučių renovacija, tačiau yra nemažai ir dvejojančių. Mūsų mieste 18 daugiabučių gyventojai nori dalyvauti atnaujinimo projekte. Iš jų 3 daugiabučių gyventojai laikinai sustabdė savo sprendimą, o dar 3 daugiabučių neapsisprendžia, kaip jiems elgtis. Juos gąsdina investiciniuose projektuose nurodytos bendros preliminarios sumos. Gyventojams atrodo, kad už tokią sumą galima būtų nugriauti seną namą ir pastatyti naują. Iš karto jie neįvertina, kad kreditas suteikiamas iki 20 metų, be to, teikiama valstybės parama. Viską įvertinus ir dar individualiai paskaičiavus pasirodo, kad ne tokios baisios investicijos“, – teigė viešosios įstaigos „Pakruojo būstas“ direktorius Virgilijus Tamulionis.
V.Nakas sakė, kad Utenoje yra parengti investiciniai 25 daugiabučių projektai, tačiau 6 namų gyventojai jų modernizuoti nesutiko. „Atbaido sumos, o statybų kainos kyla. Todėl žmonės yra atsargūs. Paskelbus antrą renovacijos etapą, atsirado tik 8 daugiabučiai, kurių 30–50 proc. gyventojų pritaria investicijoms. Projektą galima įgyvendinti, kai jam pritaria 51 proc. gyventojų. Tačiau bankai nori daugiau garantijų: reikalauja, kad atnaujinimo projektą palaikytų 60 proc. daugiabučio gyventojų“, – aiškino Utenos rajono savivaldybės atstovas.
Anot jo, priklausomai nuo daugiabučio namo dydžio ir planuojamų atlikti darbų, buto 1 kvadratinio metro renovacijos kaina siekia maždaug 450–600 litų (be valstybės paramos). Gyventojams numatoma kompensuoti iki 100 proc. išlaidų, patirtų rengiant būtinus dokumentus, jei pagal numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė. Jei po atnaujinimo bus sutaupoma ne mažiau kaip 40 proc. energijos, valstybė kompensuoja 40 proc. rangos darbų. Valstybė užtikrina ir lengvatinę paskolą. Ilgalaikės paskolos daugiabučiams atnaujinti išduodamos ne didesnėmis kaip 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis.
Komentaras Statybininkai nori daugiau uždirbti
Daiva Matonienė, aplinkos viceministrė
Iš tikrųjų statybos rangovų trūksta. Todėl buvo išplėstos galimybės, kad daugiau projektavimo ir statybos darbų kompanijų būtų įtraukta į Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) elektroninį katalogą. Be to, jame paskelbti tarptautiniai rangos darbų konkursai. Aišku, geriau, kad dirbtų lietuviškos kompanijos, tačiau sudarytos galimybės dirbti ir kitų ES šalių įmonėms. Daugiabučių atnaujinimu mūsų šalyje domisi lenkai, švedai ir danai. Patobulinome atsiskaitymų tvarką. Tad, manau, kad renovacijai įsibėgėjant rangovų atsiras daugiau. Dabar jau turime beveik 230 daugiabučių renovacijos sutarčių su rangovais, pradėta 415 statybos rangos konkursų. Kas savaitę pasirašoma po 5, 10, 20 sutarčių.
Tad realu, kad pavasarį bus pradėta atnaujinti 300–400 daugiabučių. Iš viso Lietuvoje yra parengti ir suderinti 1 353 daugiabučių atnaujinimo projektai. Nesutikčiau, kad projektuose nurodytos mažos kainos. Jos yra pagrįstos ir įvertintos ekspertų. Pasižiūrėjus į pasirašytas sutartis su rangovais matyti, kad jų pateiktos kainos apie 9 proc. mažesnės nei investiciniuose projektuose. Gali būti nedidelių nukrypimų anksčiau parengtuose projektuose, tačiau bendros tokios tendencijos nėra. Suprantama, kad statybos kompanijos nori daugiau uždirbti.
