Gediminas Stanišauskas VL žurnalistas
Vyriausybė tikina ištesėjusi pažadą gyventojams, bet opozicija šaiposi: iš pradžių elektros kainą padidino, o dabar sumažina.
Naujuosius metus Lietuvos gyventojai pasitiks 2,5 ct pigesne elektra, bet komerciniams vartotojams elektra brangs. Energetikos ekspertai teigia, kad atpiginti elektrą galima buvo ir dar labiau, bet Vyriausybei trūksta politinės valios. Opozicija elektros pigimą prilygina apgavystei.
Keliais centais mažiau
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) trečiadienį nustatė mažesnes elektros kainas buitiniams vartotojams. Jos nuo 2014 m. sausio 1 d. mažės vidutiniškai 2,48–2,54 ct už kilovatvalandę (kWh), arba apie 6 proc. Vadinasi, statistiniam Lietuvos namų ūkiui, vidutiniškai per mėnesį sunaudojančiam apie 144 kWh, išlaidos už elektros energiją kitais metais sumažės apie 3,6 Lt (su PVM) per mėnesį.
71 proc. buitinių elektros vartotojų šiuo metu atsiskaito pagal „Standartinį“ vienos laiko zonos tarifo planą (50,1 ct už kWh), o nuo 2014 m. „Standartinio“ vienos laiko zonos tarifo kaina bus 47,4 ct už kWh. Tokie vartotojai per mėnesį vidutiniškai suvartoja 102 kWh elektros energijos, todėl kitais metais tokį tarifo planą pasirinkusiems namų ūkiams išlaidos už elektros energiją vidutiniškai sumažės 2,8 Lt (su PVM) per mėnesį. Šios kainos galios visą pirmą kitų metų pusmetį. Vėliau VKEKK iš naujo peržiūrės elektros tarifus.
„Komisijos žinia vienareikšmiškai gera buitiniams vartotojams, nes jiems kainos iš tiesų mažės“, – pripažino nepriklausomas energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas. Jis anksčiau yra vadovavęs VKEKK, o šiuo metu eina Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojo energetikai pareigas. „Kas kita – įmonės, kurioms kitais metais reikės brangiau mokėti už elektrą, nes elektros tiekėjai šiais metais dirbo nuostolingai, atsižvelgiant į tas sutartis, kurios buvo pasirašytos pernai ir anksčiau“, – sakė V.Jankauskas. Tiekėjai esą neišvengiamai didins tarifus verslui, brangesnės elektros tarifus nustatydami pasirašant sutartis 2014-iesiems.
Menkesnė parama
Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos energetikos ekspertas Rimantas Zabarauskas įsitikinęs, kad elektra pinga dėl objektyvių priežasčių, nes pasaulinėse rinkose atpigo tiek dujos, tiek nafta. „Gerai, kad kainos mažėja, bet ar mažėja pakankamai, sunku pasakyti. Lietuvoje visada galėtume geriau tvarkytis. Pavyzdžiui, nelabai suprantu, kodėl mažinamos kvotos termofikacinėms elektrinėms, sumažinus joms kvotą iki 700 GWh“, – stebėjosi R.Zabarauskas.
Vyriausybė prieš dešimt dienų sumažino elektrinėms 2014 m. viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) teikimo valstybės remtiną apimtį – elektros gamybos kvotas. „Neplanuojama uždaryti dabar veikiančių termofikacinių elektrinių (...). Panaudodami naujos finansinės perspektyvos ES lėšas prioritetą teiksime kogeneracinėms elektrinėms, kurios elektrą gamintų rinkos kaina ir kartu leistų atpiginti šilumą“, – tada kalbėjo premjeras Algirdas Butkevičius.
Elektrėnuose veikiančiai elektrinei skirta 900 KWh generacijos kvota, o termofikacinėms elektrinėms skirta dalis sumažėjo 100 KWh ir yra 700 KWh. „Tai reiškia, kad elektrinės galėtų pagaminti daugiau pigesnės elektros, bet jų pajėgumai yra ribojami. Tai – dar viena priežastis, kodėl elektros vartotojams elektra nepinga sparčiau“, – patikslino R.Zabarauskas.
Tačiau su jo nuomone nesutiko V.Jankauskas. Jis teigė, kad atvirkščiai – reikėtų dar labiau mažinti šias kvotas. Reikalas tas, kad už termofikacinių elektrinių pagamintą elektrą valstybė sumoka brangiau nei galėtų nusipirkti iš kitų elektros energijos gamintojų. Būtent todėl, pasak V.Jankausko, elektra ir atpigo, nes elektros kainos struktūroje labiausiai sumažėjo ta kainos dedamoji, kuri sudaro VIAP. „Šilumos gamintojai dėl VIAP norėtų užsidirbti daugiau, o pramonė – atvirkščiai, norėtų, kad elektra pigtų, mažinant VIAP kvotas“, – sako V.Jankauskas.
LESTO skelbiamoje vidutinės elektros energijos kainos struktūroje iš tiesų labiausiai mažėja ne elektros gamybos ar skirstymo dedamoji, o VIAP. Iš 2014 m. numatytų 37,78 ct už kWh mįslingosios VIAP yra 7,14 ct, o pernai jos buvo 9,38 ct, arba 2 ct daugiau. Savo ruožtu elektros gamybos dedamoji, nors dujos ir nafta iki šiol tik pigo, kažkodėl yra didesnė ir 2014 m. bus 16,85 ct (pernai buvo 16,13 ct).
Žinojo, kad pigs
Energetikos ministerijos teigimu, valstybės remtinos VIAP ir toliau bus ribojamos. „Vyriausybė, siekdama užtikrinti saugumo ir patikimumo reikalavimų vykdymą, „Lietuvos energijos gamybai“ (Elektrėnuose) kvotą paliko tokią pačią, kaip nustatyta 2013 m. (900 GWh). Tokia apimtis padės sutaupyti per 220 mln. Lt VIAP lėšų“, – aiškino energetikos ministro vyriausioji patarėja Daiva Rimašauskaitė.
Vien dėl kvotų sumažinimo termofikacinėms elektrinėms šalies biudžetas esą sutaupys dar papildomai apie 70 mln. Lt VIAP lėšų. „Didesnės kvotos termofikacinėms elektrinėms būtų didinusios VIAP ir kartu elektros energijos tarifą vartotojams, nes termofikacinių elektrinių pagaminta elektros energija superkama už vidutinę kainą – 29,8 ct už kWh, o VKEKK prognozuojama rinkos kaina 2014 m. yra apie 15,9 ct už kWh“, – tikino D.Ramašauskaitė. Taip ji patvirtino teiginį, kad elektros kaina buitiniams vartotojams sumažėjo ne dėl objektyvių priežasčių, o sumažinus valstybės remtinas elektros gamybos kvotas.
Seimo opozicijos lyderis ir ekspremjeras Andrius Kubilius kritikavo A.Butkevičiaus ministrų kabinetą už neva ištesėtus pažadus mažinti elektros kainą. „Prisiminkite, kas buvo 2012 m. pabaigoje prieš pat Seimo rinkimus, kai VKEKK elektros tarifus padidino 3 ct, ir jau tada sakiau, kad po vienų metų 3 ct elektra bus atpiginta“, – piktinosi A.Kubilius. Pasak jo, 2013 m. vartotojai sumokėjo skolą elektros gamintojams už 2011 m., kai VKEKK klaidingai prognozavo dujų kainą, o dėl to nukentėjo elektros gamintojai.
Verslui – išbandymų metai
Elektra galėtų pigti ir tuo atveju, jei biokuro katilinėse pagaminta šiluma virstų elektra, bet tokių katilinių nėra daug. Paklaustas, ar prieš kelerius metus plačiai išreklamuota elektros energijos birža pateisino lūkesčius, energetikos ekspertas R.Zabarauskas tikino taip nemanantis. „Sunku pasakyti, nes elektros energijos birža buvo sumanyta tam, kad trys Baltijos valstybės joje galėtų pirkti pigesnę elektros energiją. Todėl šią alternatyvą laikau pozityvia“, – reziumavo energetikos ekspertas R.Zabarauskas.
Pramonininkai elektrą perka iš nepriklausomų elektros tiekėjų. „Šie tiekėjai elektrą perka daugiausia iš Rusijos ir Estijos bei tą elektrą parduoda verslui. Akivaizdu tai, kad 2014 m. verslui elektra brangs, nes iki šiol ilgalaikėse sutartyse su įmonėmis elektros tiekėjai buvo nustatę mažesnes kainas, o praėjusią vasarą ir šį rudenį elektra gerokai pabrango, – aiškino buvęs VKEKK pirmininkas V.Jankauskas. – Vien todėl verslui 2014 m. teks mokėti brangiau.“ Elektros energijos tiekėjams elektra, pirkta Estijoje, brango dėl per menko elektros linijų pralaidumo, o Rusijoje pagaminta energija brango dėl laikinai apribotų elektrinių darbo Karaliaučiuje.
KOMENTARAI
Nepajus kainų šuolio
Tautvydas Barštys, AB „Kauno grūdai“ generalinis direktorius AB „Kauno grūdai“, plėtodama septynis savo verslus ir turėdama kelis gamybos padalinius, naudoja nemažai elektros energijos. Planuodami išlaidas 2014 m. buvome numatę elektros energijos ir dujų pabrangimą, tačiau manėmė, kad jis bus minimalus. Kiek tiksliai mūsų kompanijai 2014 m. kainuos elektros energija, sunku kol kas pasakyti, nes nuolat didiname gamybos našumą, investuojame į naujų linijų įsigijimą, auga mūsų eksportuojamos produkcijos kiekis. Suprantama, kad energetikos išlaidų didėjimas turės įtakos produktų gamybos išlaidoms, tačiau stengsimės, kad vartotojai nepajustų kainų šuolio.
Galėtų dar labiau pigti
Vytautas Stasiūnas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Elektra galėtų dar labiau atpigti, jei Vyriausybė paremtų didžiuosius Lietuvos miestus – Vilnių ir Kauną, kuriuose centralizuotai tiekiama šiluma būtų gaminama iš biokuro. Jis yra tris kartus pigesnis nei gamtinės dujos. Tada šiose kogeneracinėse jėgainėse būtų gaminama ir pigesnė elektros energija. Kiek žinau, 2014–2020 m. Vyriausybės planuose šie darbai numatyti.
