Viena gyventoja papasakojo, kad, negavusi per socialinį tinklą pirktos prekės už 133 eurus, kreipėsi į policiją, kurios atsakymas nemaloniai nustebino.
„Mergina, kuriai vedėme pinigus, yra žinoma, bet ji sako policijai, kad tai buvo ne ji – jos sąskaita neva pasinaudojo. Todėl apgavikas – nerastas.
Ji teigė neišgalinti grąžinti pinigų, kuriais už ją „kažkas“ pasinaudojo. Policija mums tiesiog atsiuntė pranešimą, kad nustatyti, kas būtent apgavo, – nepavyko“, – piktinosi nukentėjusioji.
Ji skundėsi, kad policija nereikalavo merginos pinigus grąžinti, tad moteris liko ir be prekės, ir be pinigų.
Kaip sukčiai įdarbina „pinigų mulus“
„Urbo“ banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktoriaus Petro Gotauto teigimu, minėtu atveju mergina, 133 eurus gavusi be jokio pagrindo, leido sukčiui pasinaudoti jos sąskaita, o tai ją daro bendrininke sukčiavimo veikloje.
P. Gotautas paminėjo, kad paprastai tokie bendrininkai yra vadinami „pinigų mulais“, o jų veikla yra gan paplitusi.
Jis aiškino, kad sukčiavimu dažnai užsiima teisėsaugai ir finansų įstaigoms žinomi asmenys, kuriems yra ribojamos galimybės naudotis finansinėmis paslaugomis.
Tad siekdami apeiti apribojimus ir likti anonimiški sukčiai pasitelkia „pinigų mulus“, kurie už atlygį sutinka priimti išviliotus pinigus, kuriuos po to perduoda sukčiams: išgrynina, pervedą į užsienį ar pan.
„Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška pridūrė, kad „pinigų mulais“ gali tapti ir nieko nenutuokiantys gyventojai, kai sukčiai prikalbina asmenis priimti pinigus į savo sąskaitą, pvz., žadėdami tokiu būdu užsidirbti.
SEB banko Prevencijos departamento vadovės Daivos Uosytės aiškinimu, iš vieno asmens pirmiausia išviliojami interneto banko prisijungimo duomenys.
Prisijungę prie interneto banko sukčiai mato kortelės PIN kodą ir informuoja apie neva nesaugią sąskaitą, taip išviliodami gyventojų korteles:
„O į jų sąskaitą perveda ir skubiai išgrynina ne tik iš jo, bet ir iš kitų asmenų išviliotas lėšas. Taip nukentėjusysis nuo sukčiavimo tampa ir įtariamuoju, neteisėtai pasisavinusiu lėšas.“
400 eurų bauda ar 8 metai kalėjime, bet policija – bejėgė?
Kriminalinės policijos biuro Veiklos planavimo ir organizavimo skyriaus Miglė Sokolnikaitė antrino, kad dažniausiai nukentėjusieji perveda pinigus ne tiesiogiai sukčiui, bet kitam, su sukčiavimu tiesiogiai nesusijusiam asmeniui.
O šis, nežinodamas tikrosios pinigų kilmės, juos perveda kaltininkui arba dar kitam tiesiogiai sukčiavime nedalyvaujančiam tarpininkui.
„Taigi, jeigu tyrimo metu piniginės lėšos aptinkamos tarpininko ar kaltininko sąskaitoje, jos – grąžinamos.
Jeigu apie nusikalstamą veiką nežinantis (sąžiningas) tarpininkas lėšas jau būna pervedęs kitam asmeniui (kaltininkui ar dar vienam tarpininkui), reikalauti atlyginti žalą paprastai nėra teisinio pagrindo, nes nėra tokio asmens kaltės“, – aiškino M. Sokolnikaitė.
Ji patikino, kad policija tyrimo metu atlieka visus galimus veiksmus, siekdama surinkti reikšmingą informaciją ir nustatyti asmenis, įvykdžiusius nusikalstamą veiką.
Atstovės teigimu, jeigu sukčiavimo metu išviliotų pinigų suma neviršija 150 eurų, atliekamas administracinio nusižengimo tyrimas.
Jo metu siekiama nustatyti užvaldytų piniginių lėšų buvimo vietą ir įvykio kaltininką, kuriam gali būti skirta 90–400 eurų bauda.
Jeigu suma – didesnė, pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamąjį kodeksą.
Tuomet nusikaltėlis, priklausomai nuo apgaulės masto, gali būti nubaustas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 8 metų.
Kada pavyks susigrąžinti pinigus iš sukčių?
„Urbo“ specialistas patikino, kad pinigus be pagrindo gavęs asmuo su siuntėjo (nukentėjusiojo) prašymu turėtų juos grąžinti.
Tačiau gavėjas turėtų su tuo sutikti, kitaip reiktų eiti teisiniu keliu, pabrėžė SEB atstovė.
„Tuomet bankas privalės atskleisti duomenis, būtinus kreipiantis į teisėsaugos institucijas ar teismą. Jei bankas gaus nurodymą grąžinti lėšas, jis šį nurodymą vykdys“, – kalbėjo D. Uosytė.
R. Čereška neslėpė – kai pinigai jau yra iškeliavę į kito asmens sąskaitą, bankai neturi galimybės stabdyti mokėjimo ar patys disponuoti kito žmogaus sąskaitoje esančiais pinigais. Tai – teisėsaugos institucijų klausimas.
Anot P. Gotauto, bankas negali savavališkai, be teisinio pagrindo, pervesti lėšas iš jų gavėjo (įtariamo sukčiaus) siuntėjui (nuketėjusiajam).
Jis pridūrė, kad sužinojęs apie neteisėtą kliento veiklą bankas pradeda vidinį tyrimą, klientą apklausia, prašo dokumentų. Taip pat gali nutraukti dalykinius santykius su tokiu klientu.
Anot „Citadele“ atstovo, klientui atsiskaitant bankiniu pavedimu ar mokėjimų inicijavimu, pinigai pervedami iškart ir juos sunku susigrąžinti.
Tačiau, jei mokėjimas buvo įvykdytas kortele (suvedant jos duomenis), pinigai dažniausiai gaunami per parą. O per tokį laiką galima suspėti mokėjimą sustabdyti.
R. Čereška pridūrė, kad „Visa“ ir „Mastercard“ klientai gauna papildomų apsaugų, įsigijus nekokybišką prekę arba negavus paslaugos.
„Pinigai grąžinami, kai bankas per „Mastercard“ sistemą kreipiasi į prekybininko banką, iškelia ginčą pagal „Mastercard“ nustatytas taisykles ir jis yra išsprendžiamas“, – papildė D. Uosytė.
Jei sąskaita buvo užgrobta savininkui nežinant, tada taip, nekaltas.
Kao bus visiška bendrininkų atsakomybė, baigsis ir sukčiavimai, nes dabar klesti nebaudžiamumas.