LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
2014 m. prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje sumažėjo 0,3 proc., teigia Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva. Pasak specialistės, didžiausią įtaką tam turėjo prekių kainų sumažėjimas 1,1 proc. Tačiau paslaugų kainos, Statistikos departamento atstovės teigimu, padidėjo 2,4 proc.
Energetinių prekių – gamtinių dujų, elektros, degalų – kainos, anot N. Alejevos, nesikeitė arba mažėjo. „Gamtinės dujos atpigo 25 proc., elektra – daugiau nei 5 proc., šilumos energija – daugiau nei 7 proc.“, – dėsto pašnekovė. Ji priduria, kad keleto energetinių produktų kainos vis dėlto padidėjo: kietojo kuro – 9,3 proc., suskystintųjų dujų maistui gaminti – 0,5 proc.
Maisto produktai per metus pabrango, tačiau kainų padidėjimas, anot N. Alejevos, yra nelabai reikšmingas – 0,2 proc. Tarp jų yra ir atpigusių, ir pabrangusių produktų.
„Jei lygintume vidutines metines 2013 m. ir 2014 m. kainas, padidėjo tokių produktų, kaip pieno, kefyro, grietinės, varškės, sviesto, pomidorų, svogūnų, ruginių miltų pagrindu pagamintos duonos, kainos. Bet yra nemažai produktų, kurių kainos [...] sumažėjo. Tai – ryžiai, grikių kruopos, kvietiniai miltai, makaronai, viščiukų broileriai, kiaulienos kumpis, bulvės, kiaušiniai, cukrus“, – vardija N. Alejeva.
Antradienį Statistikos departamentas skelbs 2014 m. gruodžio mėnesio 100 pagrindinių prekių ir paslaugų kainas ir jų pokyčius, lyginant su lapkričio ir paskutinio pusmečio rodikliais. Taip pat bus pateikti duomenys apie kainų kitimą per 2015 m. pirmas 10 dienų.
N. Mačiulis: kainos mažėjo dėl pasaulinių tendencijų
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad kainų mažėjimas vartotojams yra vienareikšmiškai gera naujiena. Tačiau, anot jo, euro zonoje šiek tiek baiminamasi, kad, jei bus kainų mažėjimo lūkesčių, įmonės gali atidėti sprendimus didinti atlyginimus arba net apskritai pradėti juos mažinti.
Tai esą kartais įmanoma defliacinėje – kainų mažėjimo – aplinkoje. „Lietuvoje yra visiškai ne tokios aplinkybės. Kainos praėjusiais metais iš esmės mažėjo dėl pasaulinių tendencijų žaliavų rinkose: dėl atpigusios naftos, dėl pigesnių suderėtų dujų, dėl pigesnių kai kurių žaliavinių maisto produktų.
Iš esmės atpigo tie maisto produktai, kurie yra neperdirbti. Jų kaina priklauso tiesiogiai nuo to, kiek jie kainuoja pasaulinėse žaliavų rinkose, pavyzdžiui, ryžiai, cukrus, kitos prekės, kuriomis laisvai prekiaujama tarp valstybių sienų“, – aiškina ekonomistas.
Jis tikina, kad tendencijos pasaulinėse rinkose yra palankios Lietuvos gyventojams. Tai, kad didėjo ne prekių, o paslaugų kainos, N. Mačiulio nuomone, yra natūralus reiškinys, kurio ir buvo galima tikėtis.
