Planuojama, kad iki 2025 m. Vilnių pasieks europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelio atšaka. Iki to laiko tikimasi sutvarkyti visą stoties rajoną. Apie šiems darbams skirtą projektą „Connect Vilnius“ buvo paskelbta dar metų pradžioje.
Viena iš sudėtinių projekto dalių – geležinkelio, tarpmiestinių autobusų ir miesto viešojo transporto keleivių terminalas. Jį ketinama pradėti projektuoti jau netrukus. O kitąmet, kaip tikisi miesto valdžia, projektas gali būti pradėtas įgyvendinti.
Apsispręsti tikisi šiemet
Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis portalui tv3.lt pasakojo, kad iš centro iškelti nei geležinkelio, nei autobusų stoties neplanuojama.
„Tiesiog galvojama, kaip tą teritoriją pertvarkyti, kad ji atitiktų šių dienų poreikius. Miesto laukia didžiulis iššūkis – tai yra „Rail Baltica“ atėjimas. Tai prognozuojama apie 2025 metus. Ateis europinė geležinkelio vėžė ir aišku, kad geležinkeliai dabar atnaujina visą savo keleivių vežimo strategiją ir siekia efektyviau veikti siūlydami keleivių pervežimą. Jie taip pat peržiūrėjo savo poreikius toje miesto dalyje turėti gamybinius padalinius – remonto cechus, kurie iš tikrųjų labai gerose miesto vietose.
Geležinkeliai galvoja apie savo teritorijos pertvarką, apie keleivių vežimo efektyvinimą, mes norime sutvarkyti keleivinio transporto terminalą priešais geležinkelio ir autobusų stotis“, – aiškino architektas.
Jo teigimu, sostinės Naujininkų mikrorajono gyventojai kenčia nuo tam tikros teritorinės, funkcinės, taip pat socialinės atskirties nuo centrinės miesto dalies. Taigi reikia gerinti jų ryšius su miesto centru.
Pasak M. Pakalnio, su Architektų sąjunga netrukus bus organizuojamos kūrybinės dirbtuvės, per kurias bus surinkta ir įvertinta kuo daugiau idėjų, kaip turėtų keistis stoties rajonas:
„Yra pradėtas detalusis planas ir ten buvo gyventojų pastebėjimų, kad jie norėtų būti įtraukti, informuoti, žinoti kas keisis, kad jų gyvenimo kokybė nenukentėtų. Dabar yra toks pasiruošimo dirbtuvėms laikotarpis. Buvo susitikta su gyventojais, aptarta, kokias aspektais nagrinėti tą projekto poveikį gyvenamoms teritorijoms, ko ten gyventojams trūksta, kaip gerinti viešųjų erdvių kokybę ir saugumą.“
Architektas vylėsi, kad iki šių metų pabaigos turėtų būti išgryninta koncepcija, kas bus daroma. Tuo metu teritorijos detalusis planas turėtų būti baigtas 2020 m. arba 2021 m.
Kioskelių prie soties neliks?
Apie artimiausius planus, kaip ketinama tvarkyti stoties rajoną, M. Pakalnis ir kiti Vilniaus miesto savivaldybės atstovai kalbėjo su aplinkinių rajonų gyventojais ir verslininkais. Dėl kelių idėjų susitikimo dalyvių nuomonės visiškai išsiskyrė.
Pavyzdžiui, urbanistas, Statybos ir architektūros teismo ekspertų sąjungos pirmininkas Gintautas Tiškus svarstė, kad ir toliau reikėtų išlaikyti aikštės priešais geležinkelio stotį reprezentacinį statusą, o tvarkant teritoriją, iškelti prie autobusų stoties esančius prekybos paviljonus.
Tačiau dėl šio pasiūlymo abejojo prekybininkų atstovai. Jų teigimu, dabar geltonuose kioskuose dirba apie 100 darbuotojų. Kas jų laukia, jeigu paviljonai bus iškelti? Net jeigu atsirastų kitos prekybos vietos stoties rajone, kas galėtų garantuoti, kad jos nepriklausys monopolininkui, kuris nepagrįstai užkels patalpų nuomos kainas ir apsunkins prekybininkų verslą?
Vieni susitikime dalyvavę gyventojai neprieštaravo, kad kioskai būtų iškelti, tačiau kitoje geležinkelio pusėje esančios Pelesos g. gyventoja pasakojo, kad kioskeliai turėtų likti, nes jai ir kitiems vilniečiams, atvažiavus viešuoju transportu iki stoties, ten patogu apsipirkti, susitaisyti batus ir pan.
Kaip bus organizuojamas eismas
Bene daugiausia susitikime diskutuota apie tai, kaip ilgainiui turėtų būti sureguliuotas viešojo transporto ir automobilių eismas prie stoties.
M. Pakalnis svarstė, kad dabartinė aikštė, aplink kurią įrengtos skirtingų autobusų ir troleibusų stotelės, yra klaidi (ypač atvykstantiems svečiams) ir nefunkcionali.
Kai kurie gyventojai siūlė problemą spręsti panašiai, kaip tai numatoma projekte „Connect Vilnius“ – tai yra viešojo transporto stoteles įrengti po žeme. Tačiau vyriausiasis architektas abejojo, ar tokį sumanymą būtų įmanoma įgyvendinti artimiausiu metu.
Gyventojai atkreipė dėmesį ir į nuolatines spūstis, kurios susidaro aplink stoties rajoną esančiose gatvėse. Automobilių čia esą gali dar padaugėti, nes kvartale prie „Panoramos“ viešbučio kyla du daugiabučių ir administracinių patalpų kompleksai („Renesanso“ ir „Senamiesčio sodai“).
Pvz., projekte „Renesanso“, numatoma pastatyti 8 namus, o juose įrengti 145 butus ir 8 komercines patalpas. Projekto interneto svetainėje teigiama, kad po kompleksu numatyta ir požeminė aikštelė. Rajono senbuviai susitikime nuogąstavo, kad suintensyvėjus eismui prie stoties, suprastės jų gyvenimo kokybė.
Vis dėlto savivaldybės atstovai tikino, kad tvarkant stoties rajoną bus siekiama, kad jame mažėtų tranzitinio eismo, kad gyventojai ir miesto svečiai daugiau naudotųsi viešuoju transportu.
Vilniaus senamiesčio bendruomenės pirmininkė Asta Baškauskaitė, taip pat kiti susitikimo dalyviai taip pat ragino rekonstruojant aikštę daugiau dėmesio poilsio zonų įrengimui. Esą dabar žmonėms, gyvenantiems prie stoties, bene arčiausia žalioji zona yra Rasų kapinės.
