Į pensiją išeinantys vadinamosios kūdikių bumo kartos atstovai kelia pavojų JAV akcijų rinkai ir gali ilgam žymiai apkarpyti jų duodamą grąžą.
Akcijų rinkos reaguoja į begalę veiksnių, tačiau vienaip ar kitaip svarbų vaidmenį, lemiantį akcijų kainas, atlieka pasiūla ir paklausa: kuo didesnė paklausa, tuo aukštesnė kaina ir jei siūlančiųjų akcijas parduoti yra daugiau nei norinčiųjų pirkti, akcijos pinga. Šis principas tampa itin aktualus pažvelgus į demografines tendencijas. JAV rinkos pastaruoju metu sunerimusios, mat į pensiją išeina kūdikių bumo (angl. baby boomers) kartos atstovai, gimę po Antrojo pasaulinio karo, jie, tikėtina, puls pardavinėti turimas akcijas ir neigiamai paveiks jų kainą.
Senėjanti visuomenė
Interviu „Wall Street Journal“ „Research Affiliates“ įkūrėjas ir „Pacific Investment Management Co.“ fondų valdytojas Robertas D. Arnottas, daugiau nei 20 metų tyręs demografines tendencijas ir finansų rinkas, teigė, kad artimiausiu metu itin daug JAV darbuotojų išeis į pensiją. Jie, siekdami finansuoti savo senatvę, pradės pardavinėti akcijas ir obligacijas, o rinkoje bus per mažai jaunesnių investuotojų, kurie jas supirktų.
„Šie metai pirmieji JAV istorijoje, kai į pensiją išeinančių piliečių skaičius auga greičiau nei dirbančiųjų, – teigė R. Arnottas. – Prieš mažiau nei 10 metų, kai kūdikių bumo kartos atstovų vaikai žengė pirmuosius žingsnius darbo rinkoje ir menka Didžiosios depresijos vaikų dalis ėjo pensijon, vienam pensininkui teko dešimt naujų darbingo amžiaus piliečių. Šiandien viskas apsivertė aukštyn kojomis. Vienam naujam darbuotojui teks 10 pensininkų. Jei tai nėra faktas, lemiantis politinius, ekonominius ir kapitalo rinkų pokyčius, aš nežinau, kas tai yra.“
Jis dabartinę JAV padėtį lygina su Japonija: „Japonijos akcijų burbulas viršūnę pasiekė 1989 metų pabaigoje, o mūsų – praėjus dešimtmečiui po to. Jų demografinė padėtis yra 10 metų priekyje ir blogesnė nei mūsų. 40–60 metų darbuotojų antplūdis teigiamai veikia akcijų ir obligacijų grąžos normas. Šios populiacijos dalies augimas JAV devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje skatino JAV akcijų rinkų augimą taip pat, kaip ir Japonijoje prieš 10 metų.“
Mokslo modeliai
R. Arnottas ne pirmasis iškėlė šią grėsmę JAV akcijų rinkoms. Praėjusią vasarą San Fransisko federalinis rezervų bankas pateikė tyrimo ataskaitą, kurioje teigiama, kad ši tendencija neleis akcijų kainoms kilti ateinančius du dešimtmečius.
Savo tyrime banko atstovai tyrė, kiek akcijų kainos ir pelno santykis (P/E ratio) priklauso nuo vidutinio (40–49 metų) amžiaus ir senų (60–69 metų) gyventojų santykio, kurie jį vadina M/O. Rezultatai parodė, kad nuo 1954 metų iki 2010 metų M/O svyravimai 61 proc. atvejų paaiškino P/E svyravimus: „Kitais žodžiais, M/O santykis nuspėja ilgalaikes P/E santykio tendencijas.“
Tuomet jie parengė modelį, kuriuo remdamiesi nustatė P/E ir M/O santykių tendencijas iki 2030 metų.
„Sumodeliuotos realios akcijų kainų tendencijos paveiktos demografinių pokyčių rodo kainų mažėjimo tendencijas, – teigiama banko ataskaitoje. – Akcijų kainos mažės iki 2021 metų, kai bus 13 proc. mažesnės nei 2010 metais. Vėlesnis atsigavimas taip pat bus gana lėtas. Į 2010 metų lygį akcijų kainos grįš tik 2027 metais. Kita vertus, M/O santykis pradės didėti 2025 metais, todėl galime tikėtis, kad akcijų kainos stipriai atsigaus. Mūsų skaičiavimai rodo, kad 2030 metais reali akcijų vertė bus 20 proc. didesnė nei 2010 metais.“
Nebūtinai įvyks
Demografinės tendencijos – ne vienintelis veiksnys, veikiantis biržos dalyvių sprendimus, todėl aklai pasikliauti tokiais skaičiavimais negalima. Federalinio rezervų banko tyrimo autoriai teigia, kad egzistuoja ne vienas veiksnys, kuris galėtų pakeisti šias tendencijas.
„The Economist“ atkreipia dėmesį, kad nemaža dalis kūdikių bumo kartos atstovų nėra įsigiję akcijų. Federalinio rezervų banko 2007 metais atliktos apklausos duomenimis, tik 60 proc. namų ūkių, kurių galva buvo šios kartos atstovas, valdė akcijų.
„Jei akcijų pirkimas išpopuliarėtų, net senėjant visuomenei padaugėtų potencialų pirkėjų, – rašo „The Economist“. – Be to, vargu ar visi einantieji į pensiją pradės masiškai pardavinėti akcijas. Daugelis pensininkų nevaldo pakankamo kiekio su infliacija susietų vertybinių popierių, todėl daugelis įvertinę infliacijos įtaką greičiausiai savo portfelyje paliks šiek tiek akcijų.“
Šio savaitraščio autoriai atkreipia dėmesį, kad vertinant vien paklausą ir pasiūlą ignoruojama rizika. Akcijų grąžą lemia jų rizikos premija, rodanti, kiek ilguoju laikotarpiu akcijų rinkos grąža turėtų viršyti obligacijų rinkos grąžą: „Iš demografinio mažėjančių kainų scenarijaus galima daryti prielaidą, kad jaunesnės kartos labiau linkusios prisiimti riziką. Greičiausiai tai tiesa. Didžiosios depresijos vaikai atsargiau nei kūdikių bumo kartos atstovai žiūrėjo į akcijų rinkas. Jei kartų tolerancija rizikai lemia akcijų kainas, šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose jos turėjo padidėti, kai Didžiosios depresijos vaikai buvo pačiame taupymo įkarštyje, ir sumažėti dešimtajame dešimtmetyje, kai kūdikių bumo karta taupė. Tačiau viskas buvo atvirkščiai.“
Ką daryti
Kaip investuotojams sumažinti galimą riziką? R. Arnottas siūlo ieškoti rinkų, kurios pasižymi patrauklesne demografine padėtimi, pavyzdžiui, besivystančias šalis: „Šių rinkų akcijos pigesnės nei JAV, o jų ekonomikos bus pasaulio ekonomikos variklis dar 10–20 metų.“
Kūdikių bumo kartos atstovams jis pataria taupyti agresyviau, investuoti į ekonomikas, kurios neišgyvena deficito, skolos ar demografijos problemų, bei diversifikuoti portfelį ir investuoti į rinkas, kurios rodys gerus rezultatus refliaciniame pasaulyje. Be to, jis atkreipia dėmesį, kad šios kartos atstovams norint orios senatvės dirbti iki 80 metų nėra būtina: „Jei jie investuoja protingai, gali išeiti į pensiją kada planavo ar keleriais metais vėliau. Tačiau jei šios kartos atstovai visai neinvestavo ir tiki, kad jais kas nors pasirūpins – tada taip, jiems teks dirbti, kol sulauks 80 metų.“
FAKTAI: Kūdikių bumo karta
Šiai kartai priskiriami žmonės gimę 1946–1964 metų laikotarpiu, kai po Antrojo pasaulinio karo itin išaugo gimstamumas.
Kūdikių bumo kartos atstovai turi nemažą ekonominę įtaką. Pavyzdžiui, 2004 metais Jungtinėje Karalystėje šios kartos atstovai nupirko 80 proc. brangiausių automobilių, 80 proc. kruizų ir 50 proc. odos priežiūros priemonių.
Pernai atliktų AP agentūros ir LifeGoesStrong.com apklausų duomenimis, 60 proc. šios kartos atstovų per krizę prarado dalį savo investicijų, 42 proc. jų planuoja išeiti į pensiją vėliau, o 25 proc. teigė, kad užtarnauto poilsio eiti visai nesiruošia.
