Ministerija siūlo atsisakyti dabar taikomo automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą.
Įmokoms į antrąją pensijų pakopą būtų taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata, tačiau būtų panaikinta dabar mokama priemoka iš valstybės biudžeto.
Taip pat siūloma leisti atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų, jei šia teise nebuvo pasinaudota iki sulaukiant senatvės pensinio amžiaus.
Be to, siūloma sudaryti galimybę kaupiantiesiems, kurių netenkina atnaujintos kaupimo sąlygos, pasitraukti iš kaupimo.
Tokie siūlymai buvo įvertinti dvejopai – dalis gyventojų džiaugiasi, kad galės atsiimti pinigus, o pensijų fondų valdytojai, kai kurie politikai ir finansų specialistai nuogąstauja, kad antrosios pensijų pakopos sistema apskritai bus sugriauta.
Bando paneigti mitus
Tuo metu Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka pastebėjęs įvairius nuogąstavimus socialinėje erdvėje bando sugriauti įvairius mitus. Anot jo, daugelis jų yra netikri ir neteisingi.
Pirmiausią jis atkreipė dėmesį, į pensijų fondų valdytojų nuogąstavimą, kad antrosios pakopos pensijų sistema apskritai bus sugriauta.
„Tačiau, jeigu iš dabartinės sistemos žmonės nori išeiti, tai dar nereiškia, kad jie norės išeiti ir iš patobulintos. Tuo tikslu ji ir tobulinama, kad liktų ir net prisijungtų tie, kuriems ji naudinga.
Žinoma, trumpuoju laikotarpiu dalyvių gali sumažėti, nes daug žmonių yra įtraukti jiems nenorint, o prisijungus nebuvo galimybės išeiti. Net sustabdyti įmokas galima tik trumpam, o sulaukus senatvės nepatrauklios išmokos formos – anuitetai beviltiškai nuvertėja. Tiesa, pažadėtas tik metų trukmės langas gal ir gali paskatinti gyventojus bėgti kol išleidžia. Todėl lango klausimas vertas diskusijos. Gal langą palikus atviru visam laikui, žmonės sprendimus priimtų racionalesnius“, – svarstė Vilniaus universiteto profesorius.
Anot jo, leidimas atsiimti tik asmeniškai įmokėtas lėšas be valstybės subsidijos taip pat mažins paskatas palikti sistemą.
„Reaguodami į pokyčius, greičiausiai pasitrauks mažas pajamas arba didelius kitus finansinius įsipareigojimus turintys gyventojai, o kiti liks ir net prisijungs nauji papildomai. Tai yra geras dalyvių persiskirstymas.
Daliai žmonių, kurie ir taip sunkai išgyvena nuo algos iki algos, geriau išeiti ir tenkinti būtiniausius dabarties poreikius“, – komentavo R. Lazutka.
Dabar remiami ne tie, kuriems trūksta pinigų
Profesorius taip pat jis pritarė, kad valstybės prisidėjimas prie antrosios pensijų pakopos turėtų būti keičiamas gyventojų mokesčio lengvata (GPM), kaip dabar ir siūlo ministerija.
„Skatinamąja įmoka remiami mažų algų gavėjai ateityje gali būti didelių algų, o senatvėje – didelių „Sodros“ pensijų gavėjais. Pvz., studentas uždarbiauja po paskaitų ir yra remiamas 1,5 proc. subsidija, bet po kelių ar keliolikos metų jo alga gal bus tokia, kad jokia valstybės parama jam nereikalinga ir pats susikaups pakankamai turto senatvei.
Tačiau valstybė jau iššvaistė pinigus jo paramai jaunystėje. Ir ne palengvindama jo gyvenimą studijų metu kai reikėjo pagalbos, bet įšaldžiusi tą paramą antros pakopos sąskaitoje 45 metams. Kokia logika?“ – klausė ekonomistas.
Jis pastebėjo, kad ateityje prie gyventojų pensijos turės prisidėti ir darbdaviai.
„Finansuojant viešąjį sektorių ateityje, būtų galima atsižvelgti į tai, kad įstaigoms gali tekti prisidėti prie jų darbuotojų profesinių pensijų finansavimo, jei kolektyvinėse sutartyse tai bus numatyta.
Tokiu būdu viešasis sektorius sukurtų konkurencines sąlygas tai daryti ir privačiam, nes jam taptų sunku konkuruoti su viešuoju, kuriame darbo sąlygos taptų pranašesnės“, – pastebėjo profesorius.
„Sodra“ nesugrius, infliacijos nebus
Anot R. Lazutkos, be reikalo bijoma, kad nedalyvaujantys antroje pensijų pakopoje kels grėsmę ateityje „Sodros“ stabilumui.
„Tokios baimės nepagrįstos, nes „Sodros“ pensijų dydis nebus nustatomas pagal dalyvavimą antroje pakopoje. „Sodrai“ mažesnė našta būtų tik tuo atveju, jei susikaupusiems antroje pakopoje „Sodros“ pensija būtų mažinama, o nesusikaupusiems – didinama.
Tačiau tai niekada nebus daroma. Kaupiantys antroje pakopoje gaus anuitetą, o „Sodros“ pensijos dydis bus visiems skaičiuojamas pagal jos formulę, neatsižvelgiant ar asmuo gauna kokias nors kitas pajamas, ar ne“, – komentavo R. Lazutka.
Pasak ekonomisto, girdima dar viena baimė, kad lėšų atsiėmimas iš antrosios pakopos sukels ekonominį nestabilumą, infliaciją, kaip ir Estijoje.
„Tačiau Estijoje nestabilumas nebuvo sukeltas, nors Lietuvoje taip ir teigiama.
Be to, „išleidimą“ ir sistemos galima valdyti. Galima sudaryti lėšų atsiėmimo grafiką, kad nebūtų streso nei pensijų fondų valdytojams turtą verčiant likvidžiu pagal poreikį, nei vartojimo rinkai. Tačiau dar reikia įrodyti, kad tikrai bus daug norinčių pasiimti sukauptus pinigus“, – pastebėjo ekonomistas.
12 mėn. langas pasitraukti iš pensijų kaupimo antroje pakopoje
Portalas tv3.lt primena, kad siūloma sudaryti galimybę kaupiantiesiems, kurių netenkina atnaujintos kaupimo sąlygos, pasitraukti iš kaupimo.
Pasitraukiant bus atsižvelgiama į tai, kad tik dalį įmokų (apie 57 proc.) sudarė dalyvio lėšomis į antrąją pensijų pakopą sumokėtos įmokos. Galimybę pasitraukti per numatytą laikotarpį siūloma įgyvendinti tokiu būdu:
- Asmuo galės atsiimti savo lėšomis į II pensijų pakopą sumokėtas įmokas ir jų investicinį prieaugį arba įsigyti papildomų Sodros pensijų apskaitos vienetų;
- Už likusias lėšas į asmens Sodros sąskaitą bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai.
Papildomai įgyti pensijų apskaitos vienetai ateityje prisidėtų prie žmogaus individualiosios socialinio draudimo pensijų dalies. Apskaitos vieneto kaina būtų nustatoma proporcingai šiuo metu taikomam pensijų draudimo tarifui už 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
