Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija pasigyrė, kad pernai pensininkais tapusiems žmonėms išmokėjo vidutiniškai po 4,47 tūkst. litų. Dėl šitos vienkartinės išmokos senjorai iki pat mirties gaus mažesnes senatvės pensijas. O „Sodra“ suskaičiavo, kad kai kurie jų gyventų sočiau, jei nebūtų susidėję su pensijų fondais.
Kuklūs rezultatai
Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija išplatino pranešimą, kuriame su pasididžiavimu informuojama: pernai pensininkais tapusiems 2659 žmonėms išmokėta 11,8 mln. litų (vidutiniškai po 4,47 tūkst. litų kiekvienam).
„Laikui bėgant ir remiantis istoriniais rinkų pokyčiais, išmokos vis didės, nes pensijų dalyviai bus taupę vis ilgesnį laikotarpį. Atitinkamai, tikėtina, vis daugiau jie bus uždirbę ir iš investicijų“, – žadėjo asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Žmonės apsigavo
Tačiau vienkartinėmis išmokomis pernai pensininkais tapusiems asmenims nevertėtų pernelyg džiaugtis. Kaip „Vakaro žinioms“ sakė „Sodros“ Pensijų skyriaus vedėja Janina Daunoravičienė, dalis žmonių būtų turėję sotesnę senatvę, jei būtų likę vien „Sodros“ klientai, mat, pasirinkus fondus, „Sodros“ pensijos dalis gali būti mažesnė ir apie 50 proc.
„Kai kurie žmonės, kurie nuo pradžios dalyvavo pensijų kaupime ir dabar išėjo į pensiją, pralošė: vien iš „Sodros“ gauta pensija būtų buvusi didesnė nei sudėjus su iš fondo gauta išmoka“, – sakė J.Dainoravičienė.
Apskaičiuoti neįmanoma
Kiek mažesnė – neįmanoma pasakyti. Bent jau taip tvirtina pašnekovė.
„Kiekvienam individualiai, nes priklauso nuo buvusios algos, stažo, laikotarpio, per kurį dalį pinigų jis pervesdavo į pensijų fondus. Pačiam žmogui susiskaičiuoti, kiek gaus pensijos, neįmanoma, nes imamos visos pajamos nuo 1995–ųjų. Niekas nepasakys, sumažės „Sodros“ dalis trečdaliu ar ketvirtadaliu. Bet bus mažesnė iki mirties. Tad reikėjo pirmiau pagalvoti, ir tik po to rinktis fondus. O dabar ateina ir skundžiasi: ojojoj, kaip sunku gyventi. Anksčiau reikėjo galvoti. Ir pas mus yra valytojų, kurios pasirašė sutartis, nors gauna minimalią algą. Tai nei „Sodros“ pensija nebus normali, nei iš ten ką gaus. Bet labai viliojo visus, tad suviliojo“, – dėstė Pensijų skyriaus vedėja.
Mažesnes pensijas gaus ir žmonės, pasirinkę priešlaikinę pensiją. Jei jie anksčiau išeina į pensiją, pavyzdžiui, 5 metais, išmokėta suma skaičiuojama 17–ai metų ir tokia dalimi mažėja pensija.
„Mat apskaičiuota, kad žmogus, tapęs pensininku, vidutiniškai gyvena 17 metų“, – nustebino pašnekovė.
Susigundė ne visi
Neseniai pensininku tapęs parlamentaras Kazimieras Kuzminskas pensiją gauna tik iš „Sodros“, mat privačiais fondais nepasitiki. Ne tik todėl, kad jie milžiniškus pinigus lupa net už nuostolingą klientui darbą.
„Teoriškai galėjau fondus rinktis, nes iki pensijos dar buvo likę keleri metai. Tačiau man patarė: esant tokio amžiaus tai neapsimoka. Aš pats kitiems žmonėms irgi tą patį sakiau. Man iš viso kyla abejonių dėl fondų saugumo. Abejoju, ar teisiškai sureglamentuota, kad fondai tikrai grąžins sukauptus pinigus. Juo labiau kad pinigai investuojami užsienyje. Tai nėra saugu. Trūksta fondų kontrolės“, – tvirtino K.Kuzminskas.
Beje, padarius klaidą ir pasirinkus fondą baudžiama griežtai: iš kaupimo sistemos trauktis negalima. Negana to, Seime verda diskusijos, ar nevertėtų visų žmonių, naujai atėjusių į darbo rinką, varu varyti į pensijų fondus.
Moterys Lietuvoje į užtarnautą poilsį išeina sulaukusios 60 metų, vyrai – 62 metų ir 6 mėnesių.
Pensijų fondai – neperspektyvūs
Julius Veselka, Seimo narys dirbantis pensininkas:
Net jei nuo pensijų fondų atsiradimo iki mano pensijos būtų buvę daugiau laiko, aš į juos būčiau nėjęs. Aš labai abejoju tų pensinių fondų perspektyva. Kai ištiko krizė, ar kas galvojo, kad taip atsitiks? O atsitiko. O dabar žiūrėkite, koks tarp valstybių vyksta karas už savą valiutą. Kinai pareiškė, kad doleriu nepasitiki, o juanis liks rezervine valiuta. Rusijos, Brazilijos, Meksikos vadovai kalba, kad bloga šita sistema, kai doleris su euru yra bene vienintelės rezervinės valiutos.
Vadinasi, sukrėtimai akcijų biržose bus didžiuliai. O nuo to nukentės pensijų fondai. Tas žodžių karas nesibaigs vien pakalbėjimu, nes visi suvokia: JAV lobsta kitų sąskaita, spausdindama popierių – dolerius.
2003–2004 metais televizijos buvo prigrūstos reklamomis apie fondų naudą. O įspėjimų apie galimus pavojus nebuvo. Pas mus jau taip yra: jei kas nors pasakė, kad yra gerai, tai visos valstybės institucijos ir niekam tikę ekspertai tuo tiki. Savarankiško mąstymo, analizės nėra. Nebuvo kitos informacijos, todėl visi ir sulėkė į fondus. Ir daug Seimo narių ten sukišę pinigus. Todėl dabar, kai dėl krizės norime sumažinti pervedimus į fondus, jie balsuoja prieš, nes sukišę savo pinigus.
Danas NAGELĖ
